2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
STANISLOVAS BUŠKEVIČIUS Apygarda: Kalniečių (Nr.15) Iškėlė: Partija „Jaunoji Lietuva“ Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Partija „Jaunoji Lietuva“ numeris sąraše: 1 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Tikras kaunietis. Gimė 1958 m. Kaune, užaugo Žaliakalnio rajone, šiuo metu daug laiko praleidžia ir sportuoja Kalniečių mikrorajone.
Nors vaikystėje domėjosi istorija, geografija, literatūra, tačiau visai atsitiktinai pateko į Kauno politechnikumą. Jį baigė 1977 m.
Buvo ir darbininkas, ir meistras, ir inžinierius, tačiau kelių statyba ir eksploatavimas (tokią specialybę įgijo politechnikume) nebuvo artimas pasirinkimas.
Įstojo į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m., įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute (dabar – Sveikatos mokslų universitetas) dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą.
1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui įstojo į „Jaunąją Lietuvą“.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir registracijos liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunarams ir t. t. – nugriovimą Kaune. Buvo vienas iš organizatorių, kad būtų pastatytas miesto kapinėse kryžius 1941 m. Birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti. Organizavo parašų rinkimą, kad būtų atkurtas teisėtas Lietuvos Respublikos 1939 m. pilietybės įstatymas. 1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą. 1992 m. organizavo ir kartu su kitomis organizacijomis ir kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendravimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, iškėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas.
Dvi kadencijas dirbo LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Užregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų projektų.
2007 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuravo kultūros ir sporto klausimus. Jo iniciatyva buvo pradėta „Girstučio“ plaukimo baseino rekonstrukcija, pradėtos teikti nemokamos plaukimo pamokos vaikams, pastatyti lauko treniruokliai Kauno miesto parkuose.
2011 m. vėl buvo išrinktas Kauno miesto mero pavaduotoju.
Aktyviai kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos, kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui. Šiuo klausimu parengė įstatymų projektų, taip pat domisi filosofija, religija, psichologija.
Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Turi dvi dukras ir sūnų.
Nors vaikystėje domėjosi istorija, geografija, literatūra, tačiau visai atsitiktinai pateko į Kauno politechnikumą. Jį baigė 1977 m.
Buvo ir darbininkas, ir meistras, ir inžinierius, tačiau kelių statyba ir eksploatavimas (tokią specialybę įgijo politechnikume) nebuvo artimas pasirinkimas.
Įstojo į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m., įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute (dabar – Sveikatos mokslų universitetas) dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą.
1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui įstojo į „Jaunąją Lietuvą“.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir registracijos liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunarams ir t. t. – nugriovimą Kaune. Buvo vienas iš organizatorių, kad būtų pastatytas miesto kapinėse kryžius 1941 m. Birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti. Organizavo parašų rinkimą, kad būtų atkurtas teisėtas Lietuvos Respublikos 1939 m. pilietybės įstatymas. 1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą. 1992 m. organizavo ir kartu su kitomis organizacijomis ir kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendravimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, iškėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas.
Dvi kadencijas dirbo LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Užregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų projektų.
2007 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuravo kultūros ir sporto klausimus. Jo iniciatyva buvo pradėta „Girstučio“ plaukimo baseino rekonstrukcija, pradėtos teikti nemokamos plaukimo pamokos vaikams, pastatyti lauko treniruokliai Kauno miesto parkuose.
2011 m. vėl buvo išrinktas Kauno miesto mero pavaduotoju.
Aktyviai kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Didelį dėmesį skiria lietuvių kalbos, kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui. Šiuo klausimu parengė įstatymų projektų, taip pat domisi filosofija, religija, psichologija.
Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Turi dvi dukras ir sūnų.