2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
EGIDIJUS KLUMBYS Apygarda: Tauragės (Nr.34) Iškėlė: Partija Tvarka ir teisingumas Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Partija Tvarka ir teisingumas numeris sąraše: 20 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1952 m. rugsėjo 2 d. Kaune.
1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, 1967–1970 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), 1970–1976 studijavo Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete, 1979–1982 m. – TSRS medicinos mokslų akademijos akademiko N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje, 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1983 m. suteiktas biomedicinos, medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1976–1978 m. dirbo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju, 1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tiriamosios laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėju.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1991–1992 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas, 1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, 1992 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas, 1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo valdybos prie Globos ir rūpybos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
1993–1998 m. dirbo Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovu, 1998–2001 m. – Lietuvos teisės universiteto docentu.
2000–2002 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos narys. Nuo 2007 m. pabaigos partijos Tvarka ir teisingumas narys ir partijos tarybos narys.
Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininko pavaduotojas (1988–1989 m.), Sąjūdžio seimo narys (1988–1990 m.).
TSRS liaudies deputatas (1989–1990 m.), išrinktas Kauno teritorinėje apygardoje kaip Sąjūdžio remtas kandidatas. TSRS I liaudies deputatų suvažiavime (1989 m. gegužės 31 d.) protestuodamas, kad jame dalyvauja tarybinės armijos generolas I. Rodionovas, 1989 m. balandžio mėn. Tbilisyje vadovavęs tarybinės armijos veiksmams, kurių metu žuvo daug taikių gyventojų, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo įtrauktas į komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti (1989 m.), LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą (1989 m.).
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1991 m. buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose.
Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas liko Briuselyje. Ten, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui ir vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų – A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento. Dalyvavo pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus su Islandija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija (1991 m.).
1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, 1967–1970 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), 1970–1976 studijavo Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete, 1979–1982 m. – TSRS medicinos mokslų akademijos akademiko N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje, 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1983 m. suteiktas biomedicinos, medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1976–1978 m. dirbo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju, 1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tiriamosios laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėju.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1991–1992 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas, 1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, 1992 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas, 1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo valdybos prie Globos ir rūpybos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
1993–1998 m. dirbo Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovu, 1998–2001 m. – Lietuvos teisės universiteto docentu.
2000–2002 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos narys. Nuo 2007 m. pabaigos partijos Tvarka ir teisingumas narys ir partijos tarybos narys.
Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininko pavaduotojas (1988–1989 m.), Sąjūdžio seimo narys (1988–1990 m.).
TSRS liaudies deputatas (1989–1990 m.), išrinktas Kauno teritorinėje apygardoje kaip Sąjūdžio remtas kandidatas. TSRS I liaudies deputatų suvažiavime (1989 m. gegužės 31 d.) protestuodamas, kad jame dalyvauja tarybinės armijos generolas I. Rodionovas, 1989 m. balandžio mėn. Tbilisyje vadovavęs tarybinės armijos veiksmams, kurių metu žuvo daug taikių gyventojų, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo įtrauktas į komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti (1989 m.), LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą (1989 m.).
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1991 m. buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose.
Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas liko Briuselyje. Ten, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui ir vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų – A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento. Dalyvavo pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus su Islandija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija (1991 m.).