2009 m. birželio 7 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
VYTAUTAS LANDSBERGIS Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 1 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Kandidato biografija
VYTAUTAS LANDSBERGIS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ
IŠKELTAS TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune.
Kaune baigė vidurinę mokyklą ir J. Gruodžio muzikos mokyklą.
1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
1952–1990 m. kovo mėn. – pedagogas, dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus pedagoginiame institute.
1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius, dėstė visuotinę muzikos istoriją, 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Nuo 1995 m. – tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.
1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime – į Sąjūdžio seimą ir jo tarybą. 1988–1990 m. – Sąjūdžio seimo tarybos pirmininkas, nuo 1991 m. gruodžio mėn. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.
1990 m. kovo 11 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju valstybės pareigūnu – valstybės vadovu.
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Seimo Pirmininkas.
1992–1996 m., 2000–2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
2003–2004 m. – Europos Parlamento stebėtojas, nuo 2004 m. – Europos Parlamento narys. Yra Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys, šios frakcijos biuro narys, Užsienio reikalų komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pavaduojantis narys.
1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, 1992 m. – Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru, Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaru. 1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. – Lietuvos teisės akademijos ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) garbės nariu, 2001 m. – Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. – Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru, 2007 m. – Turino miesto (Italija) garbės piliečiu.
Kaip pianistas yra koncertavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei iškilmėse, kaip antai Hanoverio ir Nagojos pasaulinėse parodose, Paryžiaus d‘Orsay muziejuje. Yra įrašęs M. K. Čiurlionio kūrybos diskų.
Vedęs. Žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė, dukterys Jūratė ir Birutė – muzikės, sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.
VYTAUTAS LANDSBERGIS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ
IŠKELTAS TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune.
Kaune baigė vidurinę mokyklą ir J. Gruodžio muzikos mokyklą.
1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
1952–1990 m. kovo mėn. – pedagogas, dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus pedagoginiame institute.
1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius, dėstė visuotinę muzikos istoriją, 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
Politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimus. Nuo 1995 m. – tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.
1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime – į Sąjūdžio seimą ir jo tarybą. 1988–1990 m. – Sąjūdžio seimo tarybos pirmininkas, nuo 1991 m. gruodžio mėn. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.
1990 m. kovo 11 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju valstybės pareigūnu – valstybės vadovu.
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Seimo Pirmininkas.
1992–1996 m., 2000–2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
2003–2004 m. – Europos Parlamento stebėtojas, nuo 2004 m. – Europos Parlamento narys. Yra Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys, šios frakcijos biuro narys, Užsienio reikalų komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pavaduojantis narys.
1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, 1992 m. – Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru, Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaru. 1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. – Lietuvos teisės akademijos ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) garbės nariu, 2001 m. – Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. – Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru, 2007 m. – Turino miesto (Italija) garbės piliečiu.
Kaip pianistas yra koncertavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei iškilmėse, kaip antai Hanoverio ir Nagojos pasaulinėse parodose, Paryžiaus d‘Orsay muziejuje. Yra įrašęs M. K. Čiurlionio kūrybos diskų.
Vedęs. Žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė, dukterys Jūratė ir Birutė – muzikės, sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.