Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Virginija APANAVIČIENĖ Apygarda: Karoliniškių (Nr.8) Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga numeris sąraše: 124 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1950 m. rugsėjo 6 d. Trakų rajone.
1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
1975–1982 m. – Lietuvos radijo laidų vaikams ir jaunimui redaktorė, nuo 1982 m. – LMTA dėstytoja.
1987–1989 m. – savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėja.
1990–1992 m. – savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.
1992–1995 m. – žurnalo „Visuomenė“ redaktorė ir leidėja, 1993–1994 m. – „Lietuvos darbininko“ redaktorė, 1995 m. – dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja.
1997 m. – Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.
Knygų „Nerimo dienos“ (1990), „Nuo grigališkojo choralo iki Renesanso“ (1993), per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams (Malta, 1993), „Šiaurės forumo“ (Turku, Suomija, 1994), IV JTO pasaulio moterų (Pekinas, Kinija, 1995) konferencijų, seminarų „Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?“ (Trepelnas, Vokietija, 1995), „Baltijos moterys“ (Var Gardas, Švedija, 1996), „Moteris – vadovė“ (Dublikas, Airija, 1996), 41-osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50-osioms metinėms (Niujorkas, JAV, 1997), Lietuvos moterų suvažiavimų (2001, 2004, 2008) dalyvė. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Seatle (XII Baltų studijos, JAV, 1990), Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008), Rezeknėje (Latvija, 2005), Kaune (VDU, 2002, 2004), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 12 mokslinių straipsnių recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Ethnic culture. Traditions and innovations“, „Humanities in new Europe“, „Vesture: avoti un cilveki“ ir kt.
Publikacijos: „The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Academic Music of the 20th Century“ knygoje „Humanities in new Europe. Culture and Identity“, 2006; „Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов“ knygoje „Vesture: AVOTI un CILVEKI“, 2007; „Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika“ knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007.
Skaitė pranešimus: „V. Bartulio oratorija „Kuršiai“: istoriškumo ir meninės išmonės sąveikos problema“ 16-ojoje mokslinėje konferencijoje „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“, 2004, KU; „Lenkiškoji įtaka lietuvių profesionaliosios muzikos raidai XIX a. pab. – XX a. pr.“ tarptautinėje konferencijoje „Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija“, 2006, KU; „Tilžės taika ir Baltijos kraštų muzikos raida“, 2006, KU.
Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI-REHS kursuose Stokholme (2008), taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006–2008).
LMTA dėstytoja, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos tarybos narė, Lygių galimybių komisijos pirmininkė, LMTA darbuotojų atstovybės (profesinės sąjungos) pirmininkė, LAMPSS tarybos narė.
Pomėgiai – sodo darbai, skambinimas pianinu, stalo tenisas, šiuolaikinė literatūra.
Vyras Romualdas (g. 1947 m.) – habil. dr. (humanitariniai mokslai, etnologija), VDU profesorius. Vaikai – Romualdas, Virginija, Kristina, Liucija.
Moto: Vivere bonum faciendo (lot. „Gyventi darant gera“).
1975 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
1975–1982 m. – Lietuvos radijo laidų vaikams ir jaunimui redaktorė, nuo 1982 m. – LMTA dėstytoja.
1987–1989 m. – savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėja.
1990–1992 m. – savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.
1992–1995 m. – žurnalo „Visuomenė“ redaktorė ir leidėja, 1993–1994 m. – „Lietuvos darbininko“ redaktorė, 1995 m. – dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja.
1997 m. – Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.
Knygų „Nerimo dienos“ (1990), „Nuo grigališkojo choralo iki Renesanso“ (1993), per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams (Malta, 1993), „Šiaurės forumo“ (Turku, Suomija, 1994), IV JTO pasaulio moterų (Pekinas, Kinija, 1995) konferencijų, seminarų „Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?“ (Trepelnas, Vokietija, 1995), „Baltijos moterys“ (Var Gardas, Švedija, 1996), „Moteris – vadovė“ (Dublikas, Airija, 1996), 41-osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50-osioms metinėms (Niujorkas, JAV, 1997), Lietuvos moterų suvažiavimų (2001, 2004, 2008) dalyvė. Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Seatle (XII Baltų studijos, JAV, 1990), Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008), Rezeknėje (Latvija, 2005), Kaune (VDU, 2002, 2004), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 12 mokslinių straipsnių recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Ethnic culture. Traditions and innovations“, „Humanities in new Europe“, „Vesture: avoti un cilveki“ ir kt.
Publikacijos: „The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Academic Music of the 20th Century“ knygoje „Humanities in new Europe. Culture and Identity“, 2006; „Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов“ knygoje „Vesture: AVOTI un CILVEKI“, 2007; „Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika“ knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007.
Skaitė pranešimus: „V. Bartulio oratorija „Kuršiai“: istoriškumo ir meninės išmonės sąveikos problema“ 16-ojoje mokslinėje konferencijoje „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“, 2004, KU; „Lenkiškoji įtaka lietuvių profesionaliosios muzikos raidai XIX a. pab. – XX a. pr.“ tarptautinėje konferencijoje „Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija“, 2006, KU; „Tilžės taika ir Baltijos kraštų muzikos raida“, 2006, KU.
Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI-REHS kursuose Stokholme (2008), taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006–2008).
LMTA dėstytoja, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos tarybos narė, Lygių galimybių komisijos pirmininkė, LMTA darbuotojų atstovybės (profesinės sąjungos) pirmininkė, LAMPSS tarybos narė.
Pomėgiai – sodo darbai, skambinimas pianinu, stalo tenisas, šiuolaikinė literatūra.
Vyras Romualdas (g. 1947 m.) – habil. dr. (humanitariniai mokslai, etnologija), VDU profesorius. Vaikai – Romualdas, Virginija, Kristina, Liucija.
Moto: Vivere bonum faciendo (lot. „Gyventi darant gera“).