Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
|
Violeta VAICEKAUSKIENĖ Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga numeris sąraše: 117 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1951 m. gegužės 19 d. Radviliškio rajono Šeduvos mieste.
Šeimai persikėlus gyventi į Žemaitiją, 1968 m. baigė Salantų vidurinę mokyklą, o po ketverių metų studijų – 1972 m. įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojo specialybę Šiaulių pedagoginiame institute.
Mokslus tęsė 1982 m. Įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto aspirantūrą ir 1985 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją. 1992 m. Vilniaus pedagoginiame universitete buvo suteiktas docentės vardas. 2001 m. Socialinių darbuotojų rengimo centre prie Socialinės apsaugos ministerijos suteikta aukščiausia socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Kvalifikacija kelta vienuolikoje užsienio šalių kursuose ir stažuotėse.
1972–1986 m. dirbo mokytoja Vilniaus 31-ojoje vidurinėje mokykloje, 1981–1987 m. buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1987–1995 m. dirbo dėstytoja Vilniaus pedagoginio instituto Pedagogikos katedroje. 1994–2006 m. vadovavo Vilniaus miesto vaikų (su negalia) pensionui, ėjo direktoriaus pareigas.
Nuo 2006 m. yra Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros docentė.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra socialinio darbo teoriniai ir praktiniai modeliai ir socialinio darbuotojo kompetencija, reikalinga jiems įgyvendinti, taip pat vaikų su negalia integracija ir socializacija, institucijų vadyba. Mokslinio ir praktinio darbo tyrimai ir patirtis apibendrinti monografijoje „Specialiųjų poreikių vaikų socializacija“, išleistoje Vilniuje 2005 m. Lietuvoje ir užsienio šalyse skaityta devyniolika straipsnių ir pranešimų.
1993 m. subūrė socialinio darbo entuziastus ir įsteigė visuomeninę organizaciją – Lietuvos socialinių darbuotojų asociaciją. Jos vadove – prezidente buvo dešimt metų. Asociacija dirbo aktyviai ir produktyviai: padedama socialinio darbo specialistų inicijavo socialinio darbo profesijos įvedimą ir įtvirtinimą Lietuvoje, leido metodinę literatūrą socialinio darbo klausimais ir laikraštį „Socialinis darbuotojas“, organizavo konferencijas, seminarus ir mokymus socialinės veiklos plėtros klausimais. Už šią visuomeninę veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą apdovanojo padėkos ir pagyrimo raštais.
2005–2007 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupės Valstybinei šeimos politikos koncepcijai parengti narė.
Teisininkas vyras Vidmantas mirė 1996 m. Sūnus Žilvinas dirba žemės ūkio atašė Rusijos Federacijoje, su žmona Diana augina dukrelę Ievą.
Šeimai persikėlus gyventi į Žemaitiją, 1968 m. baigė Salantų vidurinę mokyklą, o po ketverių metų studijų – 1972 m. įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojo specialybę Šiaulių pedagoginiame institute.
Mokslus tęsė 1982 m. Įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto aspirantūrą ir 1985 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją. 1992 m. Vilniaus pedagoginiame universitete buvo suteiktas docentės vardas. 2001 m. Socialinių darbuotojų rengimo centre prie Socialinės apsaugos ministerijos suteikta aukščiausia socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Kvalifikacija kelta vienuolikoje užsienio šalių kursuose ir stažuotėse.
1972–1986 m. dirbo mokytoja Vilniaus 31-ojoje vidurinėje mokykloje, 1981–1987 m. buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1987–1995 m. dirbo dėstytoja Vilniaus pedagoginio instituto Pedagogikos katedroje. 1994–2006 m. vadovavo Vilniaus miesto vaikų (su negalia) pensionui, ėjo direktoriaus pareigas.
Nuo 2006 m. yra Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros docentė.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra socialinio darbo teoriniai ir praktiniai modeliai ir socialinio darbuotojo kompetencija, reikalinga jiems įgyvendinti, taip pat vaikų su negalia integracija ir socializacija, institucijų vadyba. Mokslinio ir praktinio darbo tyrimai ir patirtis apibendrinti monografijoje „Specialiųjų poreikių vaikų socializacija“, išleistoje Vilniuje 2005 m. Lietuvoje ir užsienio šalyse skaityta devyniolika straipsnių ir pranešimų.
1993 m. subūrė socialinio darbo entuziastus ir įsteigė visuomeninę organizaciją – Lietuvos socialinių darbuotojų asociaciją. Jos vadove – prezidente buvo dešimt metų. Asociacija dirbo aktyviai ir produktyviai: padedama socialinio darbo specialistų inicijavo socialinio darbo profesijos įvedimą ir įtvirtinimą Lietuvoje, leido metodinę literatūrą socialinio darbo klausimais ir laikraštį „Socialinis darbuotojas“, organizavo konferencijas, seminarus ir mokymus socialinės veiklos plėtros klausimais. Už šią visuomeninę veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą apdovanojo padėkos ir pagyrimo raštais.
2005–2007 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupės Valstybinei šeimos politikos koncepcijai parengti narė.
Teisininkas vyras Vidmantas mirė 1996 m. Sūnus Žilvinas dirba žemės ūkio atašė Rusijos Federacijoje, su žmona Diana augina dukrelę Ievą.