Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Vytautas KAMINSKAS Apygarda: Centro (Nr.13) Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga numeris sąraše: 14 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1946 m. sausio 8 d. Kaune.
1963 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1963 m. studijavo Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute, kurį su pagyrimu baigė 1968 m., įgijo automatikos ir telemechaniko specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.
Iki 1989 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių ir techninių energetikos problemų institute jaunesniuoju (1968–1973 m.) ir vyresniuoju (1974–1980 m.) mokslo darbuotoju bei sektoriaus (1981–1983 m.) ir laboratorijos (1984–1989 m.) vadovu. 1989 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato nariu ir paskirtas mokslo centro „Informatika“ direktoriumi. Nuo 1990 m. – Informatikos fakulteto dekanas ir prorektorius mokslui ir aukštosioms studijoms. 1996 m. gruodžio 12 d. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. 2001 m. perrinktas rektoriumi antrai kadencijai. Nuo 2007 m. – Sistemų analizės katedros vedėjas ir Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko direktorius.
1972 m. apsigynė kibernetikos ir informacijos teorijos mokslų kandidato (dabar – daktaro), 1983 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijas, 1984 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas. Paskelbė per du šimtus mokslo darbų, vadovavo aštuoniolikai asmenų, apgynusių disertacijas. Už mokslo darbų ciklus paskirtos Respublikinė (1980 m.) ir Ministrų Tarybos (1987 m.) mokslo ir technikos premijos. 1991 m. ir 1996 m. buvo renkamas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1998 m. – nariu korespondentu. Dirbdamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi ir prorektoriumi sukūrė modernią universiteto infrastruktūrą, labai išplėtojo studijas ir sustiprino mokslinį potencialą.
Nuo 1990 m. dalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų reformoje – rengė Mokslo ir studijų įstatymą (1991 m.), Aukštojo mokslo įstatymą (2000 m.) ir daugelį kitų šią sritį reglamentuojančių įstatymų ir įstatymų lydimųjų aktų. Lietuvos mokslinės atestacijos komisijos narys (1991–1992 m.), Lietuvos nacionalinių mokslo ir technikos premijų komiteto narys (1992–1999 m.), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas (1997–2002 m.), prezidentas (2003–2006 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokslo ir studijų reformos grupės narys (1997–1999 m.), Lietuvos mokslo tarybos narys (2004–2007 m.), Aukštojo mokslo tarybos narys (2003–2006 m.), Valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos narys (2003–2006 m.), Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys (2005–2006 m.), Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos narys (1997–2006 m.).
2003 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2004 m. Popiežius Jonas Paulius II už nuopelnus Bažnyčiai ir katalikiškųjų vertybių puoselėjimą apdovanojo Šv. Silvestro ordino Komandoro kryžiumi, 2001 m. už nuopelnus Latvijai apdovanotas Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžiumi.
Vedė 1967 m. Žmona Laimutė gimusi 1945 m., sūnus Audrius gimęs 1969 m.
1963 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1963 m. studijavo Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute, kurį su pagyrimu baigė 1968 m., įgijo automatikos ir telemechaniko specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.
Iki 1989 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių ir techninių energetikos problemų institute jaunesniuoju (1968–1973 m.) ir vyresniuoju (1974–1980 m.) mokslo darbuotoju bei sektoriaus (1981–1983 m.) ir laboratorijos (1984–1989 m.) vadovu. 1989 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato nariu ir paskirtas mokslo centro „Informatika“ direktoriumi. Nuo 1990 m. – Informatikos fakulteto dekanas ir prorektorius mokslui ir aukštosioms studijoms. 1996 m. gruodžio 12 d. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. 2001 m. perrinktas rektoriumi antrai kadencijai. Nuo 2007 m. – Sistemų analizės katedros vedėjas ir Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko direktorius.
1972 m. apsigynė kibernetikos ir informacijos teorijos mokslų kandidato (dabar – daktaro), 1983 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijas, 1984 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas. Paskelbė per du šimtus mokslo darbų, vadovavo aštuoniolikai asmenų, apgynusių disertacijas. Už mokslo darbų ciklus paskirtos Respublikinė (1980 m.) ir Ministrų Tarybos (1987 m.) mokslo ir technikos premijos. 1991 m. ir 1996 m. buvo renkamas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1998 m. – nariu korespondentu. Dirbdamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi ir prorektoriumi sukūrė modernią universiteto infrastruktūrą, labai išplėtojo studijas ir sustiprino mokslinį potencialą.
Nuo 1990 m. dalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų reformoje – rengė Mokslo ir studijų įstatymą (1991 m.), Aukštojo mokslo įstatymą (2000 m.) ir daugelį kitų šią sritį reglamentuojančių įstatymų ir įstatymų lydimųjų aktų. Lietuvos mokslinės atestacijos komisijos narys (1991–1992 m.), Lietuvos nacionalinių mokslo ir technikos premijų komiteto narys (1992–1999 m.), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas (1997–2002 m.), prezidentas (2003–2006 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokslo ir studijų reformos grupės narys (1997–1999 m.), Lietuvos mokslo tarybos narys (2004–2007 m.), Aukštojo mokslo tarybos narys (2003–2006 m.), Valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos narys (2003–2006 m.), Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys (2005–2006 m.), Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos narys (1997–2006 m.).
2003 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2004 m. Popiežius Jonas Paulius II už nuopelnus Bažnyčiai ir katalikiškųjų vertybių puoselėjimą apdovanojo Šv. Silvestro ordino Komandoro kryžiumi, 2001 m. už nuopelnus Latvijai apdovanotas Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžiumi.
Vedė 1967 m. Žmona Laimutė gimusi 1945 m., sūnus Audrius gimęs 1969 m.