Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Kazimira Danutė PRUNSKIENĖ Apygarda: Molėtų - Švenčionių (Nr.54) Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga numeris sąraše: 1 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajono Vasiuliškių kaime.
1944 m. kovo mėn. neteko tėvo, kurį, kaip 1941 m. sukilimo dalyvį, nužudė NKVD.
1965 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomistės specialybę ir dirbo jame iki 1986 m. 1965–1986 m. – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, nuo 1978 m. – docentė.
1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, 1986 m. – ekonomikos mokslų daktarės disertaciją. 1995 m. suteiktas mokslinio profesoriaus vardas.
1981–1986 m. dirbo mokslinį darbą Vengrijos universitetuose, 1982–1983, 1986, 1988 m. – Vokietijos Federacinės Respublikos universitetuose. 1982–1983 m. buvo paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija.
1986–1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, 1988–1989 m. – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančiųjų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Aktyvią politinę veiklą pradėjo 1988 m. Buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1989–1990 m. paskirta Lietuvos Respublikos vicepremjere, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė.
1990–1991 m. – pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.
1993 m. įsteigė individualią įmonę „K. Prunskienės konsultacinė firma“ („K. Prunskienė-Consulting“). Iki 1996 m. buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė.
1996–2001 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesore.
Nuo 1991 m. – Lietuvos–Europos instituto, visuomeninės mokslinės ne pelno organizacijos, prezidentė. Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė.
Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentė, nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė, nuo 1995 m. – Moterų – pasaulio lyderių tarybos narė, nuo 1998 m. – Valstybių parlamentinių lyderių fondo Europos valdybos narė (2006–2007 m. – valdybos pirmininkė), 2002–2005 m. – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė, 2006 m. suteiktas UNICEF Garbės nario vardas.
1995 m. Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. Nuo 2001 m. – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė, nuo 2004 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė. 1996, 2000 ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardoje. 2004 m. Prezidento rinkimuose laimėjo pirmą turą, antrame surinko 47,5 proc. balsų (rinkimus laimėjo Valdas Adamkus). 2004 m. buvo išrinkta į Europos Sąjungos Parlamentą, bet mandato atsisakė, pasiliko dirbti Lietuvos Respublikos Seimo nare.
Nuo 2004 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė.
1991 m. už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
2000 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.
2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 1000 mokslinių ekonomikos darbų bei straipsnių. Yra keliasdešimties knygų autorė. 1992–1997 m. – leidinio „Lithuania Today“ redaktorė. Perskaitė daug pranešimų tarptautinėse konferencijose, forumuose, kongresuose.
Lietuvos ekonomikos augimas, verslo bei socialinių sąlygų gerinimas; integracija į Europą Lietuvai palankiausiomis sąlygomis; energetikos, ypač Ignalinos atominės elektrinės, perspektyva; žemės ir maisto ūkio modernizavimas, kaimo atgaivinimas; švietimo ir mokslo bei demokratijos plėtra – svarbiausi veiklos prioritetai.
Trijų vaikų – Rasos, Vaidoto, Daivitos – mama.
1944 m. kovo mėn. neteko tėvo, kurį, kaip 1941 m. sukilimo dalyvį, nužudė NKVD.
1965 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomistės specialybę ir dirbo jame iki 1986 m. 1965–1986 m. – Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresnioji dėstytoja, nuo 1978 m. – docentė.
1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, 1986 m. – ekonomikos mokslų daktarės disertaciją. 1995 m. suteiktas mokslinio profesoriaus vardas.
1981–1986 m. dirbo mokslinį darbą Vengrijos universitetuose, 1982–1983, 1986, 1988 m. – Vokietijos Federacinės Respublikos universitetuose. 1982–1983 m. buvo paskirta A. von Humboldto fondo (VFR) stipendija.
1986–1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, 1988–1989 m. – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančiųjų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Aktyvią politinę veiklą pradėjo 1988 m. Buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1989–1990 m. paskirta Lietuvos Respublikos vicepremjere, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė.
1990–1991 m. – pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.
1993 m. įsteigė individualią įmonę „K. Prunskienės konsultacinė firma“ („K. Prunskienė-Consulting“). Iki 1996 m. buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė.
1996–2001 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesore.
Nuo 1991 m. – Lietuvos–Europos instituto, visuomeninės mokslinės ne pelno organizacijos, prezidentė. Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė.
Nuo 1992 m. – Lietuvos moterų futbolo asociacijos prezidentė, nuo 1994 m. – Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė, nuo 1995 m. – Moterų – pasaulio lyderių tarybos narė, nuo 1998 m. – Valstybių parlamentinių lyderių fondo Europos valdybos narė (2006–2007 m. – valdybos pirmininkė), 2002–2005 m. – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė, 2006 m. suteiktas UNICEF Garbės nario vardas.
1995 m. Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. Nuo 2001 m. – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė, nuo 2004 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė. 1996, 2000 ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardoje. 2004 m. Prezidento rinkimuose laimėjo pirmą turą, antrame surinko 47,5 proc. balsų (rinkimus laimėjo Valdas Adamkus). 2004 m. buvo išrinkta į Europos Sąjungos Parlamentą, bet mandato atsisakė, pasiliko dirbti Lietuvos Respublikos Seimo nare.
Nuo 2004 m. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė.
1991 m. už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
2000 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.
2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 1000 mokslinių ekonomikos darbų bei straipsnių. Yra keliasdešimties knygų autorė. 1992–1997 m. – leidinio „Lithuania Today“ redaktorė. Perskaitė daug pranešimų tarptautinėse konferencijose, forumuose, kongresuose.
Lietuvos ekonomikos augimas, verslo bei socialinių sąlygų gerinimas; integracija į Europą Lietuvai palankiausiomis sąlygomis; energetikos, ypač Ignalinos atominės elektrinės, perspektyva; žemės ir maisto ūkio modernizavimas, kaimo atgaivinimas; švietimo ir mokslo bei demokratijos plėtra – svarbiausi veiklos prioritetai.
Trijų vaikų – Rasos, Vaidoto, Daivitos – mama.