Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Stanislovas BUŠKEVIČIUS Apygarda: Kalniečių (Nr.15) Iškėlė: Partija "Jaunoji Lietuva" Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Partija "Jaunoji Lietuva" numeris sąraše: 1 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Tikras kaunietis. Gimė 1958 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Užaugo Žaliakalnio rajone, šiuo metu daug laiko praleidžia ir sportuoja Kalniečių rajone. Vaikystėje domėjosi istorija, geografija, literatūra, bet visai atsitiktinai pateko į Kauno politechnikumą. Jį baigė 1977 m.
Dirbo ir darbininku, ir meistru, ir inžinieriumi, tačiau kelių tiesimas ir eksploatavimas – tokią specialybę įgijo politechnikume – nebuvo artimas pasirinkimas.
Noras suprasti, kodėl Vakaruose žmonės geriau gyvena, planinės ir rinkos ekonomikos lyginimas, atvedė į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m., įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus iš šio instituto buvo pašalintas už politinę veiklą, nes paskaitose daugiau kalbėjo ne tiek apie ekonomiką, kiek apie tai, kad Lietuva turi būti laisva ir nepriklausoma.
Tokia pasaulėžiūra formavosi dar nuo vaikystės. Tam įtakos turėjo šeima, domėjimasis Lietuvos istorija. Niekada nepriklausė nei pionierių, nei komjaunuolių, nei komunistų organizacijoms. Net ir dabar prisimena paauglystės ir jaunystės antitarybinius veiksmus, pavyzdžiui, antisovietinės literatūros platinimą tarp draugų ir pažįstamų.
1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui, įstojo į „Jaunąją Lietuvą“. Pasirinko šią organizaciją dėl to, kad ji be jokių išlygų pasisakė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Kol kas ji vienintelė kandidato partija.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir priregistravimo liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunaras ir t.t. – nugriovimą Kaune.
Buvo vienas iš organizatorių pastatant miesto kapinėse kryžių 1941 m. Birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti. Organizavo parašų rinkimą, kad būtų atkurtas teisėtas Lietuvos Respublikos 1939 m. Pilietybės įstatymas.
1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą.
1992 m. kartu su kitomis organizacijomis ir kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį pakviestas Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos gilino tarptautinio bendravimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, iškėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas. Po aštrių kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą ir korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994 m. kovo 23 d. buvo pasikėsinta į kandidato gyvybę. Apie šį įvykį informavo tik du laikraščiai. Nei pasikėsinimo vykdytojai, nei organizatoriai iki šiol nesurasti.
Dvi kadencijas dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Užregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų projektų.
2007 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuruoja kultūros ir sporto klausimus, padeda jaunimui sportuoti, kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Daug dėmesio skiria lietuvių kalbos, kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui, šiuo klausimu yra parengęs įstatymų projektų. Taip pat domisi filosofija, religija, psichologija. Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Sūnus Stasys ir duktė Milda dirba, jaunėlė duktė Agnė – moksleivė.
Dirbo ir darbininku, ir meistru, ir inžinieriumi, tačiau kelių tiesimas ir eksploatavimas – tokią specialybę įgijo politechnikume – nebuvo artimas pasirinkimas.
Noras suprasti, kodėl Vakaruose žmonės geriau gyvena, planinės ir rinkos ekonomikos lyginimas, atvedė į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m., įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus iš šio instituto buvo pašalintas už politinę veiklą, nes paskaitose daugiau kalbėjo ne tiek apie ekonomiką, kiek apie tai, kad Lietuva turi būti laisva ir nepriklausoma.
Tokia pasaulėžiūra formavosi dar nuo vaikystės. Tam įtakos turėjo šeima, domėjimasis Lietuvos istorija. Niekada nepriklausė nei pionierių, nei komjaunuolių, nei komunistų organizacijoms. Net ir dabar prisimena paauglystės ir jaunystės antitarybinius veiksmus, pavyzdžiui, antisovietinės literatūros platinimą tarp draugų ir pažįstamų.
1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui, įstojo į „Jaunąją Lietuvą“. Pasirinko šią organizaciją dėl to, kad ji be jokių išlygų pasisakė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Kol kas ji vienintelė kandidato partija.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir priregistravimo liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunaras ir t.t. – nugriovimą Kaune.
Buvo vienas iš organizatorių pastatant miesto kapinėse kryžių 1941 m. Birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti. Organizavo parašų rinkimą, kad būtų atkurtas teisėtas Lietuvos Respublikos 1939 m. Pilietybės įstatymas.
1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą.
1992 m. kartu su kitomis organizacijomis ir kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį pakviestas Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos gilino tarptautinio bendravimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, iškėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas. Po aštrių kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą ir korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994 m. kovo 23 d. buvo pasikėsinta į kandidato gyvybę. Apie šį įvykį informavo tik du laikraščiai. Nei pasikėsinimo vykdytojai, nei organizatoriai iki šiol nesurasti.
Dvi kadencijas dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Užregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų projektų.
2007 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuruoja kultūros ir sporto klausimus, padeda jaunimui sportuoti, kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Daug dėmesio skiria lietuvių kalbos, kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui, šiuo klausimu yra parengęs įstatymų projektų. Taip pat domisi filosofija, religija, psichologija. Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Sūnus Stasys ir duktė Milda dirba, jaunėlė duktė Agnė – moksleivė.