Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Tautvilas GIEDRYS Apygarda: Biržų - Kupiškio (Nr.48) Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numeris sąraše: 85 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1936 m. sausio 13 d. Bajorų kaime, Skapiškio seniūnijoje, Rokiškio apskrityje, valstiečių šeimoje.
1947 m. baigė Skapiškio geležinkelio stoties pradinę mokyklą. Iki 1950 m. padėjo tėvams ūkininkauti. 1950–1957 m. mokėsi Skapiškio septynmetėje mokykloje. 1957 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas). 1962 m. jį baigė, įgijo vidurinės mokyklos fizikos ir gamybos pagrindų mokytojo kvalifikaciją.
Besimokydamas institute dirbo Vilniaus vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju, nuo 1963 m. pradėjo dirbti Kauno technologijos instituto Fizikos katedroje asistentu. 1963–1966 m. – Fizikos katedros doktorantas, nuo 1968 m. – vyr. dėstytojas. Katedroje dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, susijusį su joninės implantacijos poveikiu paprastų ir sudėtingų puslaidininkių fotoefektrinėms savybėms. Paskelbė daugiau nei keturiasdešimt septynis mokslinius darbus, du iš jų – išradimai.
1988 m. Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas) apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją tema „Rekombinacinių centrų susidarymo jonais implantuotuose puslaidininkiuose kinetikos tyrimas indukuotojo fotolaidumo metodu“ (specializacija – puslaidininkių ir dielektrikų fizika). 1995 m. Kauno technologijos universiteto senatas suteikė docento vardą.
Aktyvus visuomenininkas – ilgametis Kauno technologijos universiteto darbuotojų profsąjungų komiteto narys.
Veiklą Kauno technologijos universitete nutraukė 2007 m. Šiuo metu ūkininkauja pagal programą „Agrarinė aplinkosauga“ Kupiškio rajono Bajorų kaime.
1947 m. baigė Skapiškio geležinkelio stoties pradinę mokyklą. Iki 1950 m. padėjo tėvams ūkininkauti. 1950–1957 m. mokėsi Skapiškio septynmetėje mokykloje. 1957 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas). 1962 m. jį baigė, įgijo vidurinės mokyklos fizikos ir gamybos pagrindų mokytojo kvalifikaciją.
Besimokydamas institute dirbo Vilniaus vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju, nuo 1963 m. pradėjo dirbti Kauno technologijos instituto Fizikos katedroje asistentu. 1963–1966 m. – Fizikos katedros doktorantas, nuo 1968 m. – vyr. dėstytojas. Katedroje dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, susijusį su joninės implantacijos poveikiu paprastų ir sudėtingų puslaidininkių fotoefektrinėms savybėms. Paskelbė daugiau nei keturiasdešimt septynis mokslinius darbus, du iš jų – išradimai.
1988 m. Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas) apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją tema „Rekombinacinių centrų susidarymo jonais implantuotuose puslaidininkiuose kinetikos tyrimas indukuotojo fotolaidumo metodu“ (specializacija – puslaidininkių ir dielektrikų fizika). 1995 m. Kauno technologijos universiteto senatas suteikė docento vardą.
Aktyvus visuomenininkas – ilgametis Kauno technologijos universiteto darbuotojų profsąjungų komiteto narys.
Veiklą Kauno technologijos universitete nutraukė 2007 m. Šiuo metu ūkininkauja pagal programą „Agrarinė aplinkosauga“ Kupiškio rajono Bajorų kaime.