Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Mahiras GAMZAJEVAS Apygarda: Zarasų - Visagino (Nr.52) Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numeris sąraše: 23 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1958 m. kovo 8 d. Azerbaidžano Respublikoje, Kubos mieste. Nuo 1979 m. gyvena Vilniuje.
1983 m. baigė Baku universiteto Filologijos fakultetą. Diplominio darbo tema – „Lietuvos ir Azerbaidžano literatūriniai, kultūriniai ir istoriniai ryšiai“. Universiteto mokslo tarybai ir Valstybinei egzaminų komisijai rekomendavus, šis darbas buvo atspausdintas Baku universiteto mokslo leidinyje.
Lietuvos rašytojų sąjungai rekomendavus, 1984–1988 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto aspirantūroje. Į azerbaidžaniečių kalbą išvertė lietuvių liaudies pasakų, Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių.
1985 m. buvo išrinktas Lietuvos knygos draugijos Vilniaus miesto organizacijos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1994 m. iki šiol yra Vilniaus knygos draugijos pirmininkas.
1988–1991 m., kai tautos šviesuolių pasirodymas valstybinėje žiniasklaidoje buvo apribotas, Vilniuje rengė viešųjų susitikimų ciklą. 1985–1991 m. VU kiemeliuose rengė Vilniaus knygos šventes. 1991 m. organizavo miesto šventę „Vilnius knygose ir metraščiuose“. 1988 m. įkūrė azerbaidžaniečių bendriją. Vienas iš Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, veikusios 1988–1992 m., steigėjų ir jos veiklos dalyvių. 1988–1991 m. visuose Lietuvai lemtinguose istorijos įvykiuose yra konkrečiais veiksmais pasireiškęs ir vienareikšmiškai pasisakęs už Lietuvos nepriklausomybę, jos integravimąsi į tarptautines organizacijas. Gynė Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. sausio įvykių, 1991 m. rugpjūčio pučo metu. Organizavo tautiečių dalyvavimą referendume dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.
Po 1990 m. Baku vykusių kruvinųjų įvykių Vilniuje išleido knygą „Agresija“. Už 1990 m. sausio įvykių Baku ir 1991 m. sausio įvykių Vilniuje tikrovės atskleidimą TSRS saugumo pareigūnų buvo viešai apkaltintas ir pavadintas separatistu bei nacionalistu, buvo paskelbta paieška.
1990–1992 m. buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio seimą. 1991 m. liepos mėn. deleguotas į Azerbaidžano Liaudies fronto I suvažiavimą, įvykusį Baku, atstovauti Lietuvos politinei, kultūrinei visuomenei ir pareikšti paramą Azerbaidžano demokratinio judėjimo partijoms ir organizacijoms.
1992 m. spalio 6 d. Azerbaidžano parlamento sprendimu buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotuoju atstovu Lietuvoje. Šias pareigas ėjo iki 1995 m. lapkričio 20 d.
Lietuvos-Turkijos draugijos įsteigimo 1991 m. iniciatorius ir jos veiklos dalyvis. „Asociacijos Lietuva–Ičkerija“ įsteigimo 2000 m. vienas iš iniciatorių ir jos tarybos narys.
Yra vienintelis Lietuvos tiurkų tautų visuomeninių organizacijų atstovas, kuris 2001 m. gegužės mėn. oficialiai kreipėsi į NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos, vykusios Vilniuje, dalyvius dėl Lietuvos priėmimo į NATO.
Nuo 1991 m. sausio mėn. – Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Yra „Baltijos azerbaidžaniečių kongreso“ (2006 m.) vicepirmininkas, „Europos azerbaidžaniečių kongreso“ viceprezidentas, Asociacijos „Lietuva-Azerbaidžanas“ (2006) atsakingasis sekretorius.
I ir II pasaulinių azerbaidžaniečių suvažiavimų, įvykusių 2001 ir 2006 m. Baku mieste, delegatas iš Lietuvos. Yra išrinktas į Pasaulio azerbaidžaniečių koordinacinę tarybą (Baku). Azerbaidžano rašytojų sąjungos narys.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys.
2001–2006 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Azerbaidžano Respublikos Prezidento garbės ir padėkos raštais. 2006 m. Azerbaidžano Respublikos Prezidento dekretu yra apdovanotas Valstybės medaliu „TEREGGI“. Už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2006 m. Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Duktė Elmyra – medikė, šiuo metu gyvena ir dirba JAV.
1983 m. baigė Baku universiteto Filologijos fakultetą. Diplominio darbo tema – „Lietuvos ir Azerbaidžano literatūriniai, kultūriniai ir istoriniai ryšiai“. Universiteto mokslo tarybai ir Valstybinei egzaminų komisijai rekomendavus, šis darbas buvo atspausdintas Baku universiteto mokslo leidinyje.
Lietuvos rašytojų sąjungai rekomendavus, 1984–1988 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto aspirantūroje. Į azerbaidžaniečių kalbą išvertė lietuvių liaudies pasakų, Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių.
1985 m. buvo išrinktas Lietuvos knygos draugijos Vilniaus miesto organizacijos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1994 m. iki šiol yra Vilniaus knygos draugijos pirmininkas.
1988–1991 m., kai tautos šviesuolių pasirodymas valstybinėje žiniasklaidoje buvo apribotas, Vilniuje rengė viešųjų susitikimų ciklą. 1985–1991 m. VU kiemeliuose rengė Vilniaus knygos šventes. 1991 m. organizavo miesto šventę „Vilnius knygose ir metraščiuose“. 1988 m. įkūrė azerbaidžaniečių bendriją. Vienas iš Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos, veikusios 1988–1992 m., steigėjų ir jos veiklos dalyvių. 1988–1991 m. visuose Lietuvai lemtinguose istorijos įvykiuose yra konkrečiais veiksmais pasireiškęs ir vienareikšmiškai pasisakęs už Lietuvos nepriklausomybę, jos integravimąsi į tarptautines organizacijas. Gynė Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. sausio įvykių, 1991 m. rugpjūčio pučo metu. Organizavo tautiečių dalyvavimą referendume dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.
Po 1990 m. Baku vykusių kruvinųjų įvykių Vilniuje išleido knygą „Agresija“. Už 1990 m. sausio įvykių Baku ir 1991 m. sausio įvykių Vilniuje tikrovės atskleidimą TSRS saugumo pareigūnų buvo viešai apkaltintas ir pavadintas separatistu bei nacionalistu, buvo paskelbta paieška.
1990–1992 m. buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio seimą. 1991 m. liepos mėn. deleguotas į Azerbaidžano Liaudies fronto I suvažiavimą, įvykusį Baku, atstovauti Lietuvos politinei, kultūrinei visuomenei ir pareikšti paramą Azerbaidžano demokratinio judėjimo partijoms ir organizacijoms.
1992 m. spalio 6 d. Azerbaidžano parlamento sprendimu buvo paskirtas Azerbaidžano įgaliotuoju atstovu Lietuvoje. Šias pareigas ėjo iki 1995 m. lapkričio 20 d.
Lietuvos-Turkijos draugijos įsteigimo 1991 m. iniciatorius ir jos veiklos dalyvis. „Asociacijos Lietuva–Ičkerija“ įsteigimo 2000 m. vienas iš iniciatorių ir jos tarybos narys.
Yra vienintelis Lietuvos tiurkų tautų visuomeninių organizacijų atstovas, kuris 2001 m. gegužės mėn. oficialiai kreipėsi į NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos, vykusios Vilniuje, dalyvius dėl Lietuvos priėmimo į NATO.
Nuo 1991 m. sausio mėn. – Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Yra „Baltijos azerbaidžaniečių kongreso“ (2006 m.) vicepirmininkas, „Europos azerbaidžaniečių kongreso“ viceprezidentas, Asociacijos „Lietuva-Azerbaidžanas“ (2006) atsakingasis sekretorius.
I ir II pasaulinių azerbaidžaniečių suvažiavimų, įvykusių 2001 ir 2006 m. Baku mieste, delegatas iš Lietuvos. Yra išrinktas į Pasaulio azerbaidžaniečių koordinacinę tarybą (Baku). Azerbaidžano rašytojų sąjungos narys.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys.
2001–2006 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Azerbaidžano Respublikos Prezidento garbės ir padėkos raštais. 2006 m. Azerbaidžano Respublikos Prezidento dekretu yra apdovanotas Valstybės medaliu „TEREGGI“. Už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2006 m. Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Duktė Elmyra – medikė, šiuo metu gyvena ir dirba JAV.