Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Vytautas BOGUŠIS Apygarda: Naujamiesčio (Nr.1) Iškėlė: Liberalų ir centro sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Liberalų ir centro sąjunga numeris sąraše: 3 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1959 m. sausio 2 d. Varėnos rajono Puvočių kaime.
1976 m. dėl religinių ir tautinių įsitikinimų (jaunimo pogrindinio religinio judėjimo „Eucharistijos bičiuliai“, įkurto 1975 m., dalyvis) pašalintas iš vidurinės mokyklos.
1977–1979 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1978–1988 m. – Lietuvos laisvės lygos aktyvus narys.
1979 m. pasirašė Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą. Nuo 1980 m. – Lietuvos Helsinkio grupės narys.
Su kitais leido pogrindžio spaudą „Laisvės šauklys“, „Vytis“, buvo Tarptautinės žmogaus teisių asociacijos ir Helsinkio grupės leidinio „Krikščionis demokratas“ redaktorius. Bendradarbiavo sovietų Lietuvos draudžiamoje („Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“) ir Rusijos disidentų pogrindinėje spaudoje, teikė informaciją „Vatikano balso“, „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“, „Svobodos“ radijo stočių laidoms. Su kitais pasirašė viešų kreipimųsi į SSRS valdžią ir tarptautines organizacijas dėl piliečių teisių pažeidimų (pvz., dėl draudimo vokiečiams ir žydams grįžti į tėvynę, dėl A. Sacharovo, S. Kovaliovo, P. Grigorenko suėmimo).
1983–1991 m. – Vilniaus valstybinio jaunimo teatro inžinierius.
1987 m. rugpjūčio 23 d., 1988 m. vasario 16 d. ir 1988 m. rugsėjo 28 d. – antisovietinių mitingų Vilniuje vienas iš organizatorių.
1989 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo dokumentą, buvo šios partijos veikėjas.
1989 m. su kitais atkūrė Ateitininkų federaciją.
1990–1995 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatas.
1990–1992 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmininko pavaduotojas.
1992–1996 m. – VI Seimo narys.
1996–2000 m. – VII Seimo narys.
2003–2004 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, kolegijos narys, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
2001–2003 m. – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, deleguotas Prezidento.
Vienas iš Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos įkūrimo (2000 m.) iniciatorių, šios partijos pirmininkas. Nuo 2003 m. – Liberalų ir centro sąjungos narys, pirmininko pavaduotojas.
2004–2008 m. – IX Seimo narys. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Ukrainos 2-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“. Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga atminimo ženklu.
Žmona Virginija – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto redakcijos vedėja. Vaikai – Vytautas Kristijonas, Elena, Daumantas Mikalojus.
1976 m. dėl religinių ir tautinių įsitikinimų (jaunimo pogrindinio religinio judėjimo „Eucharistijos bičiuliai“, įkurto 1975 m., dalyvis) pašalintas iš vidurinės mokyklos.
1977–1979 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1978–1988 m. – Lietuvos laisvės lygos aktyvus narys.
1979 m. pasirašė Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą. Nuo 1980 m. – Lietuvos Helsinkio grupės narys.
Su kitais leido pogrindžio spaudą „Laisvės šauklys“, „Vytis“, buvo Tarptautinės žmogaus teisių asociacijos ir Helsinkio grupės leidinio „Krikščionis demokratas“ redaktorius. Bendradarbiavo sovietų Lietuvos draudžiamoje („Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“) ir Rusijos disidentų pogrindinėje spaudoje, teikė informaciją „Vatikano balso“, „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“, „Svobodos“ radijo stočių laidoms. Su kitais pasirašė viešų kreipimųsi į SSRS valdžią ir tarptautines organizacijas dėl piliečių teisių pažeidimų (pvz., dėl draudimo vokiečiams ir žydams grįžti į tėvynę, dėl A. Sacharovo, S. Kovaliovo, P. Grigorenko suėmimo).
1983–1991 m. – Vilniaus valstybinio jaunimo teatro inžinierius.
1987 m. rugpjūčio 23 d., 1988 m. vasario 16 d. ir 1988 m. rugsėjo 28 d. – antisovietinių mitingų Vilniuje vienas iš organizatorių.
1989 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo dokumentą, buvo šios partijos veikėjas.
1989 m. su kitais atkūrė Ateitininkų federaciją.
1990–1995 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatas.
1990–1992 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pirmininko pavaduotojas.
1992–1996 m. – VI Seimo narys.
1996–2000 m. – VII Seimo narys.
2003–2004 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, kolegijos narys, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
2001–2003 m. – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, deleguotas Prezidento.
Vienas iš Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos įkūrimo (2000 m.) iniciatorių, šios partijos pirmininkas. Nuo 2003 m. – Liberalų ir centro sąjungos narys, pirmininko pavaduotojas.
2004–2008 m. – IX Seimo narys. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Ukrainos 2-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“. Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga atminimo ženklu.
Žmona Virginija – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto redakcijos vedėja. Vaikai – Vytautas Kristijonas, Elena, Daumantas Mikalojus.