Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Artūras ZUOKAS Apygarda: Senamiesčio (Nr.2) Iškėlė: Liberalų ir centro sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Liberalų ir centro sąjunga numeris sąraše: 1 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1968 m. vasario 21 d.
1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką.
Studijuodamas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kartu su bendražygiais buvo įsteigę Humanistinio jaunimo sąjungą, leido mėnraštį „Homo Sovieticus“. Atgimimas dar stipriau įtraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, stabdė Sovietų armijos paradą, buvo tuometinės Lietuvos Laisvės Lygos šalininkas.
Tik įstojęs, bet dar nepradėjęs studijuoti, įtikino „Sąjūdžio žinių“ laikraščio leidėjus siųsti jį į Abchaziją, kur tuo metu prasidėjo nesutarimai tarp Abchazijos ir Gruzijos. Jo straipsnius skelbė ne tik „Sąjūdžio žinios“, bet ir „Komjaunimo tiesa“. Vyko ir į karinius konfliktus kitose to regiono vietose, kur susipažino su „Independent Television News LTD“ atstovais ir pradėjo su jais bendradarbiauti. Teko dirbti Abchazijoje, Gruzijoje, P. Osetijoje, Kalnų Karabache, Armėnijoje ir Azerbaidžiane, Čečėnijoje, Moldovoje ir vadinamojoje Padnestrės Respublikoje. Netrukus pateko į Iraką, kur kaip Lietuvos žurnalistas turėjo puikias sąlygas filmuoti ir matyti tai, ko negalėjo matyti Vakarų žurnalistai. Rengė reportažus apie karą Irake, jie buvo rodomi daugelio pasaulio televizijų naujienų laidose. Teko dirbti WTN naujienų agentūroje Maskvoje pučo ir kitų svarbių įvykių metu.
Netrukus įkūrė savo UAB Baltijos naujienų agentūrą, kuri rengdavo televizijos naujienas apie tuometinius įvykius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kartu teikė reklamos, dizaino ar vaizdo produkcijos gamybos paslaugas. Vėliau pradėjo konsultuoti užsienio kompanijas, kurios norėjo pradėti veiklą ar prekybą Lietuvoje. Tokia buvo verslo pradžia. Vėliau jo ir bendraminčių pastangomis Vilniuje buvo atidaryta pirmoji garsios italų kompanijos „United Colors of Benetton“ parduotuvė ir pasirašyta sutartis su „McDonald’s Europe“ dėl pirmojo pasaulyje gerai žinomo greito maisto restorano tinklo atidarymo Lietuvoje.
1997 m. tapo viešosios įstaigos Užupio fondas steigėju.
1996 m. kartu su bendraminčiais organizavo pirmosios Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos pradžią. 1997 m. vasarą sutarė su Lietuvos centro sąjunga dėl partinės paramos V. Adamkui ir kartu organizavo pačią rinkimų kampaniją.
1999 m. tapo Liberalų sąjungos nariu, netrukus ir jos vicepirmininku. Tai jo pirmoji ir vienintelė partija. 2000 m. vadovavo Seimo rinkimų kampanijai, po kurios net 34 Liberalų sąjungos nariai tapo Seimo nariais.
Buvo ir vienas aktyviausių „Naujosios politikos“ koalicijos kūrėjų. Tai neįkainojamos politikos pamokos.
Vilniaus meru pirmą kartą buvo išrinktas 2000 m. rudenį.
2003 m. savivaldybių tarybų rinkimuose koalicija „Už Vilnių, kuriame gera visiems“ laimėjo 18 vietų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, todėl tais pačiais metais pakartotinai buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meru.
2003 m. buvo išrinktas susijungusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininku.
2005 m. buvo perrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininku.
2007 m. vasario mėn. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos savivaldybių tarybas buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės nariu.
Jam būnant Vilniaus meru Vilnius pelnė teisę 2009 m. tapti Europos kultūros sostine. Yra VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybos pirmininkas.
Dar būdamas Vilniaus meru pradėjo intensyvų bendradarbiavimą su pasaulinio garso muziejais – „Guggenheimo“ Niujorke ir „Ermitažu“ Sankt Peterburge – dėl bendro projekto Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba tapo VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro steigėja ir priėmė sprendimą dėl vieno žymiausių lietuvių kilmės menininkų Jurgio Mačiūno kolekcijos įsigijimo. 2008 m. balandžio mėn. Vilniuje įvyko tarptautinis architektų konkursas naujojo muziejaus projektui sukurti.
Už savo visuomeninę veiklą ir darbą pelnė nemažai apdovanojimų.
2001 m. Prancūzijos prezidentas Jacques Chirac apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Respublikai“, tai dvišalių santykių plėtojimo su Prancūzija įvertinimas. 2002 m. gavo labiausiai pasižymėjusio pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.
2002 m. jam buvo paskirtas „Verslo žinių“ apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002“.
2002 m. gavo apdovanojimą už architektūrą „Architektūros draugas 2001“.
2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.
2003 m. suteiktas Balzako lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“.
2003 m. Latvijos Respublikos Prezidentė apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą.
2003 m. suteiktas JAV ir Baltijos šalių fondo apdovanojimas „Už valdymo meną“.
Turi puikią šeimą. Jauniausioji duktė Emilija gimė 2005 m. vasario mėn. Be jos turi 1993 m. balandžio mėn. gimusią dukterį Gabrielę ir 1995 m. gimusį sūnų Domantą. Su žmona Agne susituokė studijuodami Vilniaus universitete žurnalistikos specialybę.
1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką.
Studijuodamas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kartu su bendražygiais buvo įsteigę Humanistinio jaunimo sąjungą, leido mėnraštį „Homo Sovieticus“. Atgimimas dar stipriau įtraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, stabdė Sovietų armijos paradą, buvo tuometinės Lietuvos Laisvės Lygos šalininkas.
Tik įstojęs, bet dar nepradėjęs studijuoti, įtikino „Sąjūdžio žinių“ laikraščio leidėjus siųsti jį į Abchaziją, kur tuo metu prasidėjo nesutarimai tarp Abchazijos ir Gruzijos. Jo straipsnius skelbė ne tik „Sąjūdžio žinios“, bet ir „Komjaunimo tiesa“. Vyko ir į karinius konfliktus kitose to regiono vietose, kur susipažino su „Independent Television News LTD“ atstovais ir pradėjo su jais bendradarbiauti. Teko dirbti Abchazijoje, Gruzijoje, P. Osetijoje, Kalnų Karabache, Armėnijoje ir Azerbaidžiane, Čečėnijoje, Moldovoje ir vadinamojoje Padnestrės Respublikoje. Netrukus pateko į Iraką, kur kaip Lietuvos žurnalistas turėjo puikias sąlygas filmuoti ir matyti tai, ko negalėjo matyti Vakarų žurnalistai. Rengė reportažus apie karą Irake, jie buvo rodomi daugelio pasaulio televizijų naujienų laidose. Teko dirbti WTN naujienų agentūroje Maskvoje pučo ir kitų svarbių įvykių metu.
Netrukus įkūrė savo UAB Baltijos naujienų agentūrą, kuri rengdavo televizijos naujienas apie tuometinius įvykius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kartu teikė reklamos, dizaino ar vaizdo produkcijos gamybos paslaugas. Vėliau pradėjo konsultuoti užsienio kompanijas, kurios norėjo pradėti veiklą ar prekybą Lietuvoje. Tokia buvo verslo pradžia. Vėliau jo ir bendraminčių pastangomis Vilniuje buvo atidaryta pirmoji garsios italų kompanijos „United Colors of Benetton“ parduotuvė ir pasirašyta sutartis su „McDonald’s Europe“ dėl pirmojo pasaulyje gerai žinomo greito maisto restorano tinklo atidarymo Lietuvoje.
1997 m. tapo viešosios įstaigos Užupio fondas steigėju.
1996 m. kartu su bendraminčiais organizavo pirmosios Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos pradžią. 1997 m. vasarą sutarė su Lietuvos centro sąjunga dėl partinės paramos V. Adamkui ir kartu organizavo pačią rinkimų kampaniją.
1999 m. tapo Liberalų sąjungos nariu, netrukus ir jos vicepirmininku. Tai jo pirmoji ir vienintelė partija. 2000 m. vadovavo Seimo rinkimų kampanijai, po kurios net 34 Liberalų sąjungos nariai tapo Seimo nariais.
Buvo ir vienas aktyviausių „Naujosios politikos“ koalicijos kūrėjų. Tai neįkainojamos politikos pamokos.
Vilniaus meru pirmą kartą buvo išrinktas 2000 m. rudenį.
2003 m. savivaldybių tarybų rinkimuose koalicija „Už Vilnių, kuriame gera visiems“ laimėjo 18 vietų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, todėl tais pačiais metais pakartotinai buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meru.
2003 m. buvo išrinktas susijungusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininku.
2005 m. buvo perrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininku.
2007 m. vasario mėn. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos savivaldybių tarybas buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės nariu.
Jam būnant Vilniaus meru Vilnius pelnė teisę 2009 m. tapti Europos kultūros sostine. Yra VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybos pirmininkas.
Dar būdamas Vilniaus meru pradėjo intensyvų bendradarbiavimą su pasaulinio garso muziejais – „Guggenheimo“ Niujorke ir „Ermitažu“ Sankt Peterburge – dėl bendro projekto Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba tapo VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro steigėja ir priėmė sprendimą dėl vieno žymiausių lietuvių kilmės menininkų Jurgio Mačiūno kolekcijos įsigijimo. 2008 m. balandžio mėn. Vilniuje įvyko tarptautinis architektų konkursas naujojo muziejaus projektui sukurti.
Už savo visuomeninę veiklą ir darbą pelnė nemažai apdovanojimų.
2001 m. Prancūzijos prezidentas Jacques Chirac apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Respublikai“, tai dvišalių santykių plėtojimo su Prancūzija įvertinimas. 2002 m. gavo labiausiai pasižymėjusio pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.
2002 m. jam buvo paskirtas „Verslo žinių“ apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002“.
2002 m. gavo apdovanojimą už architektūrą „Architektūros draugas 2001“.
2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu.
2003 m. suteiktas Balzako lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“.
2003 m. Latvijos Respublikos Prezidentė apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą.
2003 m. suteiktas JAV ir Baltijos šalių fondo apdovanojimas „Už valdymo meną“.
Turi puikią šeimą. Jauniausioji duktė Emilija gimė 2005 m. vasario mėn. Be jos turi 1993 m. balandžio mėn. gimusią dukterį Gabrielę ir 1995 m. gimusį sūnų Domantą. Su žmona Agne susituokė studijuodami Vilniaus universitete žurnalistikos specialybę.