Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Egidijus KLUMBYS Apygarda: Kretingos (Nr.36) Iškėlė: Partija Tvarka ir teisingumas Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Partija Tvarka ir teisingumas numeris sąraše: 16 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1952 m. rugsėjo 2 d. Kaune.
1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, 1967–1970 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), 1970–1976 studijavo Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete, 1979–1982 m. – TSRS Medicinos mokslų akademijos akademiko N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje, 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1983 m. suteiktas biomedicinos, medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1976–1978 m. dirbo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju, 1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tiriamosios laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėju.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1991–1992 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas, 1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje, 1992 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas, 1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo valdybos prie Globos ir rūpybos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
1993–1998 m. dirbo Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovu, 1998–2001 m. – Lietuvos teisės universiteto docentu.
2000–2002 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, Antikorupcijos, Konstitucijos ir NATO reikalų komisijų narys, Bioetikos parlamentinės grupės narys, Laikinosios Seimo narių grupės problemoms Vilnijos bendrojo lavinimo mokyklose išsiaiškinti pirmininkas, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje narys, Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje narys, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados Asamblėjoje narys, Tarpparlamentinių ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis (Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija) grupės pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Japonija, Ukraina, Kazachstano Respublika, Turkijos Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Vengrijos Respublika, Australijos Sandrauga ir Naująja Zelandija, Irako Respublika, Mongolija, Uzbekistano Respublika, Slovėnijos Respublika, Kanada, Latvijos Respublika, Moldovos Respublika, Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste), Kubos Respublika grupių narys, Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos narys.
Politinė veikla. 1989–1992 m. buvo pirmasis atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas. Nuo 1994 m. iki 2007 m. pabaigos – Tautos pažangos partijos narys ir šios partijos valdybos pirmininkas, nuo 2007 m. pabaigos Partijos Tvarka ir teisingumas narys ir Partijos tarybos narys.
Visuomeninė veikla (vadovaujamos pareigos nevyriausybinėse organizacijose): Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys, Lietuvos neurochirurgų mokslinės draugijos, Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos, Pasaulio neurochirurgų asociacijos narys, vienas iš Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjų (1989 m.), vienas iš nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų lygos steigėjų (2005 m.), Nepriklausomų mokslinių ekspertų asociacijos narys.
Laimėjimai: Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininko pavaduotojas (1988–1989 m.), Sąjūdžio seimo narys (1988–1990 m.). TSRS liaudies deputatas (1989–1990 m.), išrinktas Kauno teritorinėje apygardoje kaip Sąjūdžio remtas kandidatas. TSRS I liaudies deputatų suvažiavime (1989 m. gegužės 31 d.), protestuodamas, kad jame dalyvauja Tarybinės armijos generolas I. Rodionovas, 1989 m. balandžio mėn. Tbilisyje vadovavęs Tarybinės armijos veiksmams, kurių metu žuvo daug taikių gyventojų, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. LTSR Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo įtrauktas į komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti (1989 m.), LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą (1989 m.). 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1991 m. buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose. Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje, kur, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui bei vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento. Dalyvavo pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus su Islandija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija (1991 m.). Dienraščių „Kauno diena“ (1993–1999 m.) ir „Respublika“ (1999–2000 m.) politikos apžvalgininkas.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Vienas iš dviejų Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarų, kuris neapdovanotas specialiu atminimo ženklu Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Lietuvos Respublikos Seime balsavo prieš NATO sutarties ratifikavimą (2004 m.) ir Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimą (2004 m.).
Galvos smegenų kraujagyslių funkcinės būklės įvertinimo būdo išradimo bendraautoris, 40 mokslinių darbų autorius ar bendraautoris.
Vedęs. Žmona Jūratė (g. 1952) – daktarė (biomedicinos mokslai, medicina), profesorė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja. Vaikai: Skirmantė (g. 1978) – teisininkė advokatė, Raminta (g. 1983) – teisininkė, Vytautas (g. 1985) – Kauno technologijos universiteto magistrantas.
1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, 1967–1970 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), 1970–1976 studijavo Kauno medicinos instituto Medicinos fakultete, 1979–1982 m. – TSRS Medicinos mokslų akademijos akademiko N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje, 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1983 m. suteiktas biomedicinos, medicinos mokslų daktaro laipsnis.
1976–1978 m. dirbo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju, 1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tiriamosios laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėju.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1991–1992 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas, 1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje, 1992 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas, 1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo valdybos prie Globos ir rūpybos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
1993–1998 m. dirbo Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovu, 1998–2001 m. – Lietuvos teisės universiteto docentu.
2000–2002 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, Antikorupcijos, Konstitucijos ir NATO reikalų komisijų narys, Bioetikos parlamentinės grupės narys, Laikinosios Seimo narių grupės problemoms Vilnijos bendrojo lavinimo mokyklose išsiaiškinti pirmininkas, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje narys, Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje narys, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados Asamblėjoje narys, Tarpparlamentinių ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis (Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija) grupės pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Japonija, Ukraina, Kazachstano Respublika, Turkijos Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Vengrijos Respublika, Australijos Sandrauga ir Naująja Zelandija, Irako Respublika, Mongolija, Uzbekistano Respublika, Slovėnijos Respublika, Kanada, Latvijos Respublika, Moldovos Respublika, Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste), Kubos Respublika grupių narys, Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos narys.
Politinė veikla. 1989–1992 m. buvo pirmasis atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas. Nuo 1994 m. iki 2007 m. pabaigos – Tautos pažangos partijos narys ir šios partijos valdybos pirmininkas, nuo 2007 m. pabaigos Partijos Tvarka ir teisingumas narys ir Partijos tarybos narys.
Visuomeninė veikla (vadovaujamos pareigos nevyriausybinėse organizacijose): Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys, Lietuvos neurochirurgų mokslinės draugijos, Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos, Pasaulio neurochirurgų asociacijos narys, vienas iš Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjų (1989 m.), vienas iš nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų lygos steigėjų (2005 m.), Nepriklausomų mokslinių ekspertų asociacijos narys.
Laimėjimai: Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės narys, tarybos pirmininko pavaduotojas (1988–1989 m.), Sąjūdžio seimo narys (1988–1990 m.). TSRS liaudies deputatas (1989–1990 m.), išrinktas Kauno teritorinėje apygardoje kaip Sąjūdžio remtas kandidatas. TSRS I liaudies deputatų suvažiavime (1989 m. gegužės 31 d.), protestuodamas, kad jame dalyvauja Tarybinės armijos generolas I. Rodionovas, 1989 m. balandžio mėn. Tbilisyje vadovavęs Tarybinės armijos veiksmams, kurių metu žuvo daug taikių gyventojų, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. LTSR Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo įtrauktas į komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti (1989 m.), LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą (1989 m.). 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1991 m. buvo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose. Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje, kur, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui bei vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialia Lietuvos atstovybe Belgijoje ir prie Europos Parlamento. Dalyvavo pasirašant pirmuosius Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo dokumentus su Islandija, Norvegija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija (1991 m.). Dienraščių „Kauno diena“ (1993–1999 m.) ir „Respublika“ (1999–2000 m.) politikos apžvalgininkas.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Vienas iš dviejų Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarų, kuris neapdovanotas specialiu atminimo ženklu Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Lietuvos Respublikos Seime balsavo prieš NATO sutarties ratifikavimą (2004 m.) ir Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimą (2004 m.).
Galvos smegenų kraujagyslių funkcinės būklės įvertinimo būdo išradimo bendraautoris, 40 mokslinių darbų autorius ar bendraautoris.
Vedęs. Žmona Jūratė (g. 1952) – daktarė (biomedicinos mokslai, medicina), profesorė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja. Vaikai: Skirmantė (g. 1978) – teisininkė advokatė, Raminta (g. 1983) – teisininkė, Vytautas (g. 1985) – Kauno technologijos universiteto magistrantas.