| ROMUALDAS GRIGAS
VALSTIEČIŲ IR NAUJOSIOS DEMOKRATIJOS PARTIJŲ
SĄJUNGOS KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIUS KAROLINIŠKIŲ VIENMANDATĖJE RINKIMŲ
APYGARDOJE, NR. 8
Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Radviliškio rajono Asteikių kaime. 1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 m. Sociologinių tyrimų institute (Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1988 m. Lietuvos vadybos akademijoje jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1997 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu, o 2003 m. - nariu korespondentu.
1959-1960 m. Bartuškio žemės ūkio technikumo steigėjas - pirmasis direktorius. 1960-1962 m. dirbo ministerijose, 1965-1968 m. - Lazdijų rajono Aštrios Kirsnos atraminio-parodomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1968 iki 1970 m. - Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 2002 m. - Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau - Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyriaus vadovas, dabar dirba VPU profesoriumi.
Mokslinių interesų ir tyrinėjimų sritys: socialinė organizacija ir jos pokyčiai, socialinė antropologija, socialinė vadyba, etnosocialinė organizacija. Ypač dabarčiai reikšmingos jo studijos apie lietuvių tautos civilizacines negalias ir socialinių įtampų Lietuvoje laukus. 2002 m. jam suteikta prestižinė Lietuvos valstybės mokslo premija.
Yra paskelbęs daugiau nei 20 monografijų bei mokslinių brošiūrų, apie 500 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo straipsnių, yra 17-os kolektyvinių monografijų bendraautoris, spaudoje paskelbęs ir dvi grožinės literatūros knygas.
Prof. R. Grigas yra pripažintas sociologijos mokslo autoritetas - buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (dabar - garbės prezidentas). Aktyviai ir nuosekliai prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių dar sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Yra VPU senato, taip pat Socialinių tyrimų instituto tarybos narys, Lietuvos MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, buvo ilgametis (1996-2003 m.) žurnalo -Filosofija. Sociologija", dabar - -Personalo vadyba" redakcinės kolegijos pirmininkas, buvo tęstinių leidinių -Tautos akiračiai" (1993-1994 m.), -Lietuvių tauta ir pasaulis" (2000-2002 m.) iniciatoriumi.
Kaip profesorius buvo kviečiamas ir dėstė daugelyje Lietuvos universitetų.
Studijuodamas Maskvoje nuo 1956 m. buvo Lietuvos studentų ansamblio iniciatorius ir vadovas, nuo 1957 m. - tuomet pagarsėjusio jungtinio Baltijos šalių studentų ansamblio -Balticum" organizatorius ir vadovas. Aspirantūros metais su kitais bendraminčiais įkūrė lietuvių aspirantų klubą, buvo jo prezidentu.
Buvo Nepriklausomo strateginių tyrimų centro organizatorius (1992-1994 m.). Išrinktas šio centro ekspertų tarybos pirmininku, vadovavo daugeliui ekspertinių darbų, kaip antai: Lietuvos Konstitucijos (socialinio-filosofinio vertinimo), Naftos terminalo statybos (socialinio-politinio vertinimo), Lietuvos valstybinio valdymo reformos, Savivaldybių ir kitų įstatymų projektų. Dauguma šių darbų buvo aprobuota Lietuvos MA. Taip pat buvo Lietuvių pilietinių organizacijų forumo, sujungusio daugelį lietuvių visuomeninių organizacijų, organizatorius ir tarybos pirmininkas (2001-2003 m.), dabar - garbės pirmininkas. Yra dažnas įvairių viešų pilietinių diskusijų dalyvis, organizatorius ir vedėjas.
Dažnai kviečiamas į LR ir LTV laidas, taip pat su pranešimais dalyvauja respublikos bei tarptautinėse mokslo konferencijose.
Yra vedęs, žmona Zita dėsto LMA ir VPU.
|
