AUTOBIOGRAFIJA
Gimiau 1951 m. rugpjûèio 9 d. Jakutijoje, Bulunsko rajono Kiusiuro kaime, netoli Laptevø jûros krantø. Ðeimoje buvau penktas vaikas.
Mano tëvai ir du vy resnieji mano broliai, kaip ir deðimtys tûkstanèiø Lietuvos gyventojø, 1941 m. birþelio 14 d. buvo iðtremti ir atsidûrë uþ Poliarinio rato. Tëvas dirbo Kaune chemijos ir matematikos mokytoju. Mama - paðto tarnautoja, tuo metu buvo gimdymo atostogose.
Á Lietuvà mes, trys tremtyje gimæ jaunesnieji vaikai ir mama, sugráþome 1958-jø metø rudená. Apsigyvenome Kaune. Vyresnieji tuo metu atliko karinæ prievolæ, o tëvui buvo leista gráþti tik po metø.
Vidurinëje mokykloje buvau aktyvus matematikos, biologijos, chemijos olimpiadø dalyvis, lankiau bokso, futbolo ir ledo ritulio treniruotes, teko þaisti futbolà Limos" komandoje. Baigiau 24 vidurinæ mokyklà aukso medaliu, taèiau tà medalá gavau tik po dvejø metø, nes nebuvau komjaunuoliu. 1969 m. ástojau á Kauno medicinos institutà. Gyvenome nelengvai. Kol gavau gydytojo-chirurgo diplomà, dirbau krovëju, sanitaru, felèeriu, kitus ávairius darbus statybose ir buityje.
| Studijø metu buvau aktyvus saviveiklininkas, dainavau Neries" chore, nemaþai prisidëjau ir prie folklorinio sàjûdþio Kaune. Budinome tautinæ savimonæ, organizavome nesankcionuotas ekspedicijas, rinkome duomenis apie rezistencijà, ðventëme Rasas, Vëlines, Uþgavënes. Daug dirbau studentø mokslinëje draugijoje. Dar vaikystëje pradëjo formuotis visuomeninës paþiûros. Vincas Kudirka, Steponas Kairys, Augustinas Janulaitis, Kazys Grinius, Vincas Èepinskis, Mykolas Birþiðka - mano mëgstamiausi Lietuvos visuomenës veikëjai, siekiau tæsti ðiø þmoniø pradëtus darbus. |
 |
Á nelegalià veiklà ásijungiau besimokydamas vidurinëje mokykloje. Platinau Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikà", Gulago archipelagà", ávairià kità uþdraustà literatûrà, organizavau nelegalius saviðvietos ratelius, platinau atsiðaukimus, padëjau savo tëvui Alfonsui Andriukaièiui parengti ir iðleisti savilaidos bûdu knygà "Bausmë be nusikaltimo". 1979 m. kartu su V.Boguðiu, A.Terlecku ir kitais mano tëvas pasiraðë garsøjá pabaltijieèiø memorandumà Jungtiniø Tautø Generaliniam Sekretoriui Kurtui Valdhaimui dël Ribentropo-Molotovo pakto padariniø likvidavimo.
Bendravau su P.Butkevièiumi, L.Dambrausku, T.Glodu, G.Ilgûnu, J.Urbðiu, kitais disidentais. Mokiausi krikðèioniðkojo patyrimo ið tokiø iðkiliø kunigø, kaip tëvas Stanislovas, Jonas Lauriûnas, paþinojau ir kunigus J.Zdebská bei K.Garuckà, þmogaus teisiø sàjudþio Helsinkio grupës narius. Ypaè didelæ átakà man padarë grieþtas vienpartinës sistemos kritikas, humanistas ir antifaðistas daktaras Viktoras Kutorga. Su juo 1976 m. ákûrëme nelegalø, veikusá 6 metus, socialistinio demokratinio humanizmo A.Strazdelio liaudies universitetà, kur studijavome socialdemokratø, valstieèiø liaudininkø, varpininkø idëjas, gilinome humanitariniø dalykø þinias. 1979 - 1984 m. studijavau Vilniaus universiteto istorijos fakultete, já baigiau su pagyrimu, paraðiau diplominá darbà ið sveikatos apsaugos raidos Vilniaus gubernijoje XIX a. antroje pusëje.
Nuolat jutau KGB "globà". Ði kontora visà sovietmetá persekiojo mûsø ðeimà, neleido man dirbti mokslinio darbo nei medicinos, nei istorijos srityse. 1976 m. buvau suimtas ir tardomas rûmuose prie Lukiðkiø aikðtës, nubaustas priverstine registracija Ignalinoje be teisës pakeisti darbo ir gyvenamàjà vietà. 1982 m. buvau vël apklaustas", taèiau byla liko neuþbaigta". Visa tai netrukdë daryti ávairius darbus þmonø labui. Nemaþai Ignalinos rajono ðeimø galëtø bûti dëkingos uþ tai, kad jø vaikai iðsisuko nuo tarnybos sovietinëje armijoje, nepateko á Afganistanà, ar kokius nors mokymus. Teko pagelbëti ir þymaus politinio kalinio Sergejaus Kovaliovo þmonai, iðduoti jai nedarbingumo lapelá. Manau,kad galiu teigti, jog ði nedidelë mano veikla áneðë savo dalelæ á Lietuvos Atgimimà.
Esu socialdemokratas jau virð 20 metø. Anuomet oponuojanèiø vienpartinei sistemai ir remianèiø demokratiná socializmà nebuvo daug, taèiau tai nesukliudë ryþtui legalizuoti LSDP veiklà. 1990 m. buvau vienas ið beveik 100 Sàjûdþio remiamø deputatø, iðrinktø á Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà, dalyvavau ruoðiant Kovo 11 aktus, rëmiau V.Landsbergá, taèiau ðis nenorëjo ar nesugebëjo sutelkti apie save dorus, patikimus, iðmananèius þmones, turinèius savo nuomonæ, tvirtà poþiûrá. Sàjûdþio III suvaþiavime buvo atsiribota nuo socialdemokratø dël to, kad ðie nepalaikë AT pirmininko politinës linijos.
Eidamas parlamentaro pareigas dirbau Sveikatos, socialiniø reikalø ir darbo komitete, nagrinëjau, teikiau pasiûlymus ir pastabas beveik visiems susijusiems su sveikatos ir socialine apsauga, darbo santykiais ástatymø projektams. Sveikatos sistemos, sveikatos draudimo, farmacinës veiklos, sveikatos prieþiûros ástaigø, stomatologinës sveikatos prieþiûros, psichikos sveikatos prieþiûros, alkoholio ir tabako kontrolës ástatymuose yra ir nemaþas mano indëlis. Þymi dalis siûlymø ir idëjø liko neágyvendinta, nes nepriklausiau parlamentinei daugumai.
Buvau Konstitucijos rengimo darbo grupës narys. Dirbau prie ilgalaikiø programø: mokslo, sveikatos, nacionalinio saugumo koncepcijos, esu pakankamai gerai susipaþinæs su Lietuvos teritorijos administracine ir valdymo reforma.
Turiu ir tarptautinio darbo patirtá. Lietuvos socialdemokratø partija yra Socialistø Internacionalo narë, ir mes aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose forumuose. 1994 m. buvau Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinëje Asamblëjoje narys, Baltijos Asamblëjos narys, dirbau Europos Tarybos Þmogaus teisiø ir juridiniø reikalø komitete. Priklausau Tarptautinei medikø parlamentarø asociacijai.
Mano þmona Irena Meiþytë irgi ið tremtiniø ðeimos. Jos tëvai buvo Taiðete. Ji lituanistë, Lietuviø kalbos instituto doktorantë. Nuoðirdi, linksma, aktyvi, o svarbiausia - bendraþygë. Iðtvërëme kartu daugelá gyvenimo egzaminø. Auginame tris vaikus. Rûtai 10, Gediminui - 14, Ðarûnui - 16. Visi jie mokosi A.Vienuolio vidurinëje mokykloje. Ðarûnas laimëjo mokyklos prezidento rinkimus. Tai geras ákvëpimas ir pavyzdys man.
Ðtai tokie yra pagrindiniai mano gyvenimo ir ðeimos ðtrichai.
Þemai lenkiu galvà prieð savo motinà Liudà Andriukaitienæ, kurios gyvenimo vargø nesutalpintumei á vienà romanà. Didis ir ðviesus man lieka tëvo - tiesaus, dràsaus, aktyvaus, o kartais ir labai uþsispyrusio þmogaus paveikslas Jis nesulaukë Atgimimo, bet mirë su laisvës vilties þodþiais lûpose.
Bûtent jie nulëmë mano pasirinktus kelius. Dþiaugiuosi, kad iðlikau iðtikimas þmoniðkumui.