2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

RŪTA    VANAGAITĖ

Apygarda: Justiniškių (Nr.7)
Iškėlė: Politinė partija „Sąjunga Taip“

Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys

Apygarda: Daugiamandatė
Iškėlė: Politinė partija „Sąjunga Taip“
numeris sąraše: 7


Balsavimo rezultatai:
Daugiamandatėje apygardoje
Vienmandatėje apygardoje: I turas
  • Anketa
  • Biografija
  • Turto ir pajamų deklaracijos
  • Interesų deklaracija
  • Kita
  • Gimė 1955 m. sausio 25 d. Šiauliuose. Yra iš dvynių.
    Mama Lilija Vanagienė – anglų kalbos dėstytoja ir vertėja, tėvas Jonas Vanagas – statybos inžinierius.
    Mokėsi Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Po įvykių Kaune – Romo Kalantos laidotuvių, kuriose su sese dalyvavo, turėjo palikti mokyklą ir perėjo mokytis į Antano Vienuolio vidurinę mokyklą.
    1978 m. su pagyrimu baigė Maskvos A. Lunačarskio teatro meno instituto teatrologijos specialybę.
    Būdama 21 metų pradėjo rašyti straipsnius teatro tema, būdama 23 metų tapo kultūros mėnraščio „Kultūros barai“ Teatro, kino ir televizijos skyriaus vedėja, vėliau dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
    1983 m. ištekėjusi už Suomijos piliečio sociologo Ronaldo Wimano kurį laiką gyveno Vakarų Afrikoje, Ganoje, o 1985–1989 m. – Suomijoje, Helsinkyje. Per vienerius metus išmokusi suomių kalbą dirbo Helsinkio universiteto Slavistikos bibliotekoje, rašė straipsnius kultūros ir visuomeninėmis temomis didžiausiame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“. 1987-aisiais Suomijoje gimė duktė Adelė Veronika.
    1989 m. prasidėjus Sąjūdžiui, su dukra grįžo į Lietuvą. Grįžimas į šalį, kuri dar tebebuvo okupuota, sukėlė susidomėjimą Suomijoje – apie tai 1991-aisiais Suomijos nacionalinėje televizijoje „Yleisradio“ buvo sukurtas dokumentinis filmas „Back till virklige livet“ („Atgal į tikrą gyvenimą“).
    Grįžusi į Lietuvą tapo Valstybinio jaunimo teatro meno vadove. 1991 m. ėmė organizuoti pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE – didžiausią Baltijos šalyse, finansuojamą tik privačių rėmėjų lėšomis. 5 žmonių festivalio komanda, neprašydama nė lito iš valstybės, sugebėjo paversti LIFE gyva nepriklausomos Lietuvos legenda. LIFE atidarymai kiekvienais metais sutraukdavo apie šimtą tūkstančių žmonių. Už LIFE organizavimą 1993 m. buvo apdovanota „Metų moters“ titulu, o pats festivalis pelnė Kristoforo apdovanojimą.
    LIFE buvo pirmoji Lietuvoje nepriklausoma prodiuserinė organizacija. Jos dėka gimė ir visame pasaulyje Lietuvą garsino Eimunto Nekrošiaus spektakliai „Mocartas ir Saljeris“, „Hamletas“, „Trys seserys“, „Meilė ir mirtis Veronoje“. Čia gimė teatro improvizacijos žanras Lietuvoje (trupė „Trečias brolis“, vėliau sukūrusi laidą „Pagauk kampą“).
    1995 m. ištekėjo už aktorius Vlado Bagdono, gimė sūnus Juozapas.
    Pasibaigus LIFE etapui, pasuko į visuomeninę veiklą. Dalyvavo rengiant pirmąją Valdo Adamkaus rinkimų kampaniją, išrinktojo Prezidento buvo įgaliota rengti inauguracijos iškilmes.
    Du kartus dirbo Lietuvos Respublikos vyriausybėje: 1999 m. ir 2000–2001 m. buvo Ministro Pirmininko Rolando Pakso patarėja kultūrai ir ryšiams su visuomene.
    2001 įkūrė savo ryšių su visuomene agentūrą „Acta publica“. Agentūra organizavo ne vieną rinkimų kampaniją (taip pat ir prezidento Valdo Adamkaus rinkimus 2004 m.), daugelį unikalių socialinių akcijų, masinių renginių, taip pat populiarųjį TV projektą „Pagauk kampą“ .
    2004-aisiais, Lietuvai vėluojant rengti paraišką Europos Komisijai „Vilnius–Europos kultūros sostinė 2009“, tapo kūrybinės paraiškos rengimo grupės vadove, vėliau kurį laiką dirbo pačioje Europos kultūros sostinės projektą įgyvendinusioje įstaigoje, tačiau 2006 m. vasarą šių pareigų atsisakė.
    2006 m. rudenį įkūrė kultūros ir socialinių projektų agentūrą – viešąją įstaigą „Vilko valia“, jai iki šiol vadovauja. Parengti projektai – viso pasaulio žiniasklaidą sudominusi „1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“, Europos Komisijos paramą gavusi „Tremties diena“ , taip pat Antrojo pasaulinio karo istorijai skirtas spektaklis „Karas ir jūra“ Girulių bunkeryje.
    2011 m. apsisprendė kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą. Įkūrė nuolatinę Slaugos ir globos komisiją, rašo straipsnius apie šias problemas, per vienerius metus drauge su komisija apvažiavo visas Lietuvos slaugos ir globos įstaigas, kuriose globojami ir slaugomi vilniečiai, inicijavo Vilniaus miesto Vyresnių žmonių slaugos ir globos strategijos parengimą.
    Moka penkias užsienio kalbas – anglų, rusų, suomių, lenkų ir prancūzų.