| VIDMANTAS POVILIONIS
LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJUNGOS KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS DAUGIAMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE
Vidmantas Povilionis gimė 1948 m. gegužės 29 d. Kaune.
1966 m. baigė Kauno J. Jablonskio vidurinę mokyklą.
1966-1971 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete.
1988-1990 m. baigė aspirantūrą Vadybos akademijoje.
1971-1973 m. dirbo Visasąjunginio sviesto ir sūrių mokslinio tyrimo instituto Lietuvos filialo (dabar - Maisto institutas) inžinieriumi.
1973-1975 m. - politinis kalinys Mordovijos lageriuose.
1975-1986 m. dirbo įvairius darbus archeologinėse ekspedicijose, Kauno lėlių teatre, Kauno hidrometeorologijos observatorijoje, Kauno dailės darbų gamybiniame kombinate „Dailė".
1986-1990 m. - metodininkas, inžinierius, Vadybos akademijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinės kultūros katedros vyresnysis dėstytojas.
1990-1992 m. - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms tirti vicepirmininkas.
1992 m. - Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu vadovas.
1992-1994 m. - Valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininko pavaduotojas.
1994-1997 m. - konsulas, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas.
1997-2001 m. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Atėnuose, Graikijoje.
2002-2003 m. - Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamento Europos integracijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
1970 m. atkūrė pogrindinę „Jaunosios Lietuvos" sąjungą.
1973 m. buvo suimtas, apkaltintas antitarybine agitacija ir propaganda ir nuteistas dvejiem metams kalėti. Kalėjo Mordovijos lageriuose.
Yra vienas iš Kauno sąjūdžio steigėjų. Buvo Kauno sąjūdžio tarybos, Sąjūdžio seimo narys, Sąjūdžio seimo Užsienio reikalų komisijos narys.
Priklausė „Lietuvių ir latvių", „Žiemgalos" draugijoms. Buvo Kauno „Vilnijos" klubo pirmininkas ir „Tautos fondo" komisijos „Ad hoc", skirtos paramai Rytų Lietuvai koordinuoti, narys.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir jo redkolegijos narys.
Yra parašęs atsiminimų knygą „Truputis kito gyvenimo".
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio medaliu, Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, yra Graikijos Garbės ordino didysis komandoras.
Domisi istorija, genealogija, kraštotyra.
Moka anglų, latvių, lenkų, rusų kalbas. Skaito baltarusiškai, vokiškai, senąja lenkų, kanceliarine Lietuvos slavų kalba.
Vedęs. Turi tris suaugusius vaikus. Žmona Veronika - dainininkė.
|
