| RIMVYDAS DIONIZAS ŽIGAITIS LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ SĄJUNGOS KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS DAUGIAMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE Rimvydas Dionizas Žigaitis gimė 1933 m. spalio 9 d. Kazlų Rūdos miestelyje (Marijampolės apsk.) vargonininko šeimoje. 1946 m. mirė tėvas Aleksandras Žigaitis - ilgametis Kazlų Rūdos bažnyčios vargonininkas. Po tėvo mirties išvyko mokytis į Vilnių. Čia 1946-1951 m. mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (kartu - Vilniaus I berniukų gimnazijoje, nuo 1948 m. - Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje), 1951-1952 m. studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1952-1957 m. studijavo kompoziciją Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. 1952-1955 m. vadovavo Maskvos lietuvių studentų dainų ir šokių ansambliui. 1957 m., baigęs Maskvos P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos prof. A. Aleksandrovo kompozicijos klasę grįžo dirbti į Lietuvą. Čia muzikos teorijos disciplinas dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (1957-1960 m.), Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (1957-1961 m. kartu buvo II teorinio skyriaus vedėjas), Vilniaus pedagoginiame institute (1961-1963 m. - vyr. dėstytojas, muzikos teorijos katedros vedėjas), Lietuvos muzikos akademijoje (1979-1988 m. - kompozicijos katedros docentas, 1986-1988 m. - kompozicijos katedros vedėjas, 1988-2000 m. - muzikos teorijos katedros profesorius). 1963 m. tuometinio kultūros ministro J. Banaičio buvo paskirtas Lietuvos filharmonijos meno vadovu ir šias pareigas ėjo iki 1986 m. 1995 m. buvo išrinktas merdinčios Lietuvos muzikų draugijos prezidentu. Daug energijos ir pastangų prireikė, kad iš naujo suburtų į draugiją atlikėjus, atgaivintų draugijos (nuo 1999 m. - Lietuvos muzikų sąjunga) veiklą. Sukūrė daugiau kaip 200 įvairių žanrų kūrinių. Įvairiose leidyklose išleista 16 autorinių leidinių. Už dainas ir kūrinius liaudies instrumentų orkestrui ne kartą buvo apdovanotas S. Šimkaus ir J. Švedo premijomis, taip pat ne kartą apdovanotas įvairių kitų kūrybinių respublikinių konkursų premijomis. Kūriniai buvo atliekami respublikinėse dainų ir šokių šventėse, respublikinėse moksleivių dainų šventėse, respublikiniuose liaudies ansamblių, pučiamųjų orkestrų, vyrų chorų sąskrydžiuose. 1974 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 2003 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino karininko kryžiumi. Vedęs, žmona Aldona, duktė Audronė. |