| ALGIMANTAS VALENTINAS INDRIŪNAS
A. BRAZAUSKO IR A. PAULAUSKO KOALICIJOS „UŽ DARBĄ LIETUVAI" (LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS, NAUJOSIOS SĄJUNGOS (SOCIALLIBERALŲ) KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS DAUGIAMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE
Algimantas Valentinas Indriūnas gimė 1925 m. gegužės 21 d. Duokiškio miestelyje, tuometiniame Kamajų valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Tėvas Pranas Indriūnas tuo metu dirbo Kaune, „Lietūkio" pieno centro skyriuje, kuris vėliau buvo perorganizuotas į savarankišką akcinę bendrovę „Pienocentras". Joje tėvas dirbo iki 1935 m.
Pradžios mokyklą lankė Kamajėliuose, vėliau - Kamajuose. Tėvas 1935 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo diplomuoto statybos inžinieriaus specialybę ir buvo paskirtas Zarasų apskrities statybos inžinieriumi. 1936 m. A. V. Indriūnas įstojo į Zarasų gimnaziją, kurioje mokėsi iki 1939 m. Tada persikėlė mokytis į Rokiškio gimnaziją.
1941 m. birželio 14 d. visa šeima - tėvas Pranas Indriūnas, motina Konstancija Indriūnienė, sesuo Vida Indriūnaitė, jis ir jauniausias brolis Vytautas Indriūnas - buvo suimti ir ištremti į Sibirą. Tėvas buvo uždarytas į Krasnojarsko krašto Rešotų koncentracijos stovyklą, vaikai su motina nutremti į Altajaus krašto Kalmenkos rajono Raskazichlos kaimą ir priversti dirbti miškų darbus.
1942 m. motiną su vaikais vėl ištrėmė toliau į Šiaurę, prie Laptevų jūros, į Janos upės deltą, ir apgyvendino ant upės kranto, kur nebuvo jokių gyvenamųjų pastatų. Visi turėjo būti statybininkai ir iš pačių susirinktų medžiagų statytis jurtas.
Tų pačių metų rudenį motina mirė, o visus tris vaikus priėmė į internatą. Jie galėjo lankyti vidurinę mokyklą, kurią A. V. Indriūnas baigė 1944 m.
1944 m. pradėjo dirbti kino mechaniku (dirbo iki 1946 m.). Tėvas dėl sveikatos nurašytas iš lagerio, o išleistas nutremtas į Altajaus krašto Bijsko miestą. A. V. Indriūnas, gavęs leidimą nuvykti pas tėvą, milicijoje nesiregistravo ir pabėgo iš tremties į Lietuvą. Prisiregistruoti Kaune jam padėjo ta aplinkybė, kad, būdamas Šiaurėje, buvo suklastojęs pase įrašytą gimimo vietą, kuri buvo nurodyta kaip Kaunas.
Nuo 1947 m. pradžios pavyko įsidarbinti Kaune kino mechaniku, o tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno universitetą (vėliau jis buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą). A. V. Indriūnas tapo Kauno politechnikos instituto studentu ir studijas baigė 1952 m.
1951 m. vedė. 1956 m. susilaukė sūnaus Artūro. 1964 m. mirė žmona.
Studijuodamas visą laiką dirbo kino srityje. 1950 m. jį paskyrė Kino mechanikų mokyklos direktoriumi (nepatvirtintas į šias pareigas išdirbo iki 1958 m.) Mokyklą perkėlus į profesinio mokymo sistemą, 1958-1959 m. dirbo Kauno 2-osios technikos mokyklos direktoriumi.
1959 m. tapo Lietuvos komunistų partijos nariu.
1959 m. buvo paskirtas žurnalo „Mokslas ir technika" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, 1961 m. - vyriausiuoju redaktoriumi. 1973 m. iš tų pareigų pašalintas dėl kilmės.
1971 m. antrą kartą vedė, susilaikė sūnaus Justo. Po metų išsituokė.
1973 m. pradėjo dirbti Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo institute, kuris kelis kartus keitė pavadinimą, kol tapo Lietuvos vadybos akademija (1992 m. ji buvo likviduota). Šioje aukštojoje mokykloje ėjo įvairias pareigas.
1981 m. apgynė disertaciją tuometinio mokslo kandidato laipsniui gauti, kiek vėliau buvo suteiktas docento mokslinis vardas.
Nuo 1992 iki 2000 m. buvo pensininkas.
Nuo pat Naujosios sąjungos (socialliberalų) politinės organizacijos įkūrimo tapo jos nariu.
2000 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.
Žmona Danutė Ona - pensininkė. Sūnus Artūras su žmona gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone. Sūnus Justas su šeima gyvena Vilniuje.
|
