| VYTAUTAS ČEPAS
LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS BALTIJOS VIENMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE, NR. 20
Vytautas Čepas gimė 1948 m. spalio 17 d. Šiauliuose tarnautojų šeimoje. Tėvas (g. 1913 m.) - statybininkas, jau mirė. Motina (g. 1915 m.) - pensininkė, gyvena Klaipėdoje.
1955-1957 m. mokėsi Pakruojo vidurinėje mokykloje. 1957-1960 m. - Lygumų (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje, 1960-1967 m. - Biržų J. Janonio ir 1-ojoje vidurinėse mokyklose.
Baigęs mokyklą buvo pašauktas į tikrąją karinę tarnybą TSRS kariniame Šiaurės laivyne. Grįžęs įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Specialybė - psichologija.
1976 m. baigęs universitetą buvo paskirtas į Klaipėdos milicijos valdybą Vaikų kambario, o vėliau kriminalinės paieškos inspektoriumi.
1977-1978 m. dirbo Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės psichologu, tuo pat metu darbavosi ir Klaipėdos psichoneurologiniame dispanseryje.
1978 m. perėjo dirbti į Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetą. Ėjo dėstytojo, vyr. dėstytojo, docento pareigas.
1981 m. išvyko į Vilniaus universitetą, iki 1984 m. studijavo aspirantūroje. 1986 m. Kijevo psichologijos institute apgynė psichologijos mokslų kandidato disertaciją. Šis mokslo laipsnis 1991 m. buvo nostrifikuotas kaip socialinių mokslų daktaro laipsnis.
Prasidėjus Sąjūdžiui aktyviai įsitraukė į jo veiklą, buvo vienas Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys. 1989 m. kaip Sąjūdžio atstovas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.
1990-1995 m. dirbo Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, nuo 1994 m. buvo Council of Europe - Congress of local and Regional Authorities of Europe (Prancūzija) narys.
1995 m. pradėjo vadovauti „Litimpeks" banko Klaipėdos filialui, o 1996 m. kaip Lietuvos centro sąjungos narys buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, buvo Seimo kelių specialiųjų komisijų narys. Pasibaigus kadencijai kurį laiką dirbo UAB „Litera Lietuva" atstovu spaudai, UAB „Publicum" projektų direktoriumi. Nuo 2002 m. - UAB „Hondera" direktorius.
Bendradarbiauja spaudoje (dienraščiai „Klaipėda", „Vakarų ekspresas", „Mažoji Lietuva", „Vakarinės naujienos", „Darbininko balsas", „Šilalės naujienos", „Respublika", „Lietuvos žinios" ir kt.), parašė apie 1000 straipsnių, išleido knygą „Grumingas: nuo aušros iki sutemų". Trejus metus - nuo 2001 m. iki 2004 m. - regioninėje „Balticum" televizijoje vedė tiesiogines diskusijų laidas „Ant svarstyklių" ir „Proto aistros".
Vedęs. Žmona Ramutė - Klaipėdos universiteto docentė. Sūnus Sigitas dirba teisininku Turto banko Klaipėdos agentūroje, duktė Ieva Broderick gyvena ir dirba Airijos Respublikoje.
|
