2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
Atnaujinta - 2004 11 08, 10:33

Liudvikas SABUTIS

Kandidato biografija

LIUDVIKAS SABUTIS
TĖVYNĖS SĄJUNGOS (KONSERVATORIŲ, POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ, KRIKŠČIONIŠKŲJŲ DEMOKRATŲ) KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS PRIENŲ VIENMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE, NR.67
Liudvikas Sabutis gimė 1939 m. vasario 1 d. Klaipėdoje. Vaikystė prabėgo Kretingoje, gausioje ir darnioje šeimoje. Prieš pat karą - 1941 m. gegužės mėn. mirė motina, augo keturiese, vėliau - septyniese, padėjo vieni kitiems dirbti namų ūkio darbus, mokytis, semtis gyvenimo patirties.
Baigęs Kretingos vidurinės mokyklos 9 klases ir Šilutės žemės ūkio mokyklą, dirbo Darbėnų MTS, po pusmečio išvyko ir dirbo šakų genėtoju, miško vilkiko vairuotoju Karelų Suomijos Kliušinogorsko miškų pramonės ūkyje.
Tarnavo sovietinės armijos Leningrado apygardos raketinių dalinių autotransporto kuopoje, iš pradžių buvo eilinis, vėliau tapo viršila, įgijo pirmosios klasės vairuotojo kvalifikaciją.
1962 m. grįžęs į tėviškę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, baigė Kretingos vakarinę vidurinę mokyklą. 1965 m. dalyvavo tuometinėje politinėje ir visuomeninėje veikloje, studijavo teisę ir dirbo Kretingos ir Palangos prokuratūros tardytoju.
1973 m. labai gerai baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, buvo paskirtas vyriausiuoju Ignalinos rajono prokuroru, o po šešerių metų pakviestas dirbti į Lietuvos KP Centro komitetą teisėsaugos organų instruktoriumi. Dar po trejų metų buvo paskirtas Lietuvos TSR prokuroro pirmuoju pavaduotoju, po penkerių - Respublikos prokuroru.
Už dalyvavimą Lietuvos atgimimo Sąjūdžio veikloje, komunistų partijos veikėjams susitarus su SSRS generaliniu prokuroru, 1989 m. buvo pašalintas iš pareigų ir prokuratūros sistemos.
Vėliau trumpai dirbo teisingumo ministro pavaduotoju, o tų pačių metų gegužės mėnesį kaip deputatas ir teisininkas buvo išrinktas tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretoriumi.
1990 m. vasario mėnesį dalyvavo kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą ir buvo išrinktas deputatu. Pradėjusi dirbti naujoji Aukščiausioji Taryba išrinko jį Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ir Prezidiumo nariu.
1992 m. Sąjūdžiui pralaimėjus pirmalaikius Seimo rinkimus niekur nebuvo priimtas į valstybinę tarnybą, talkino Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai įkuriant atstovybę Vilniuje. Nuo 1993 m. vasaros dirbo laikraščio „Lietuvos aidas" juristu, nuo 1995 m. pavasario - Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriumi.
1996 m. rudenį pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą ir Plungės apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu. Kartu ėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, Europos komiteto nario, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pareigas, nuolat dalyvavo rengiant Baltijos Asamblėjos, vietos savivaldos, valstybės valdymo ir viešojo administravimo teisės aktus.
Nelaimėjęs 2000 m. Seimo rinkimų buvo pakviestas į Lietuvos generalinę prokuratūrą ir iki 2004 m. liepos 30 d. dirbo Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoju. Iš šių pareigų atsistatydino, nes vėl dalyvauja Lietuvos Seimo rinkimuose Birštono-Prienų apygardoje.
Yra Tėvynės Sąjungos ir dešiniųjų partijų politikos rėmėjas, Lietuvos teisininkų draugijos narys, Kovo 11-osios Akto signataras, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
1993-2001 m. buvo renkamas Sąjūdžio tarybos nariu.
Vedęs. Kartu su žmona, kuri yra medikė, užaugino dvi dukteris ir sūnų, turi porą anūkų. Laisvalaikiu kartu su šeima tvarko sodą ir gyvenamąją aplinką.