| VILIJA ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ
TĖVYNĖS SĄJUNGOS (KONSERVATORIŲ, POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ, KRIKŠČIONIŠKŲJŲ DEMOKRATŲ) KANDIDATĖ Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS ŽIRMŪNŲ VIENMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE, Nr. 4
Vilija Aleknaitė Abramikienė gimė 1957 m. gegužės 4 d. tarnautojų šeimoje. Oficiali gimimo vieta - Raseinių rajonas (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydo Tauragėje. Mokyklą lankyti pradėjo Naujojoje Akmenėje, vėliau su tėvais persikėlė į Gargždus, o nuo 1968 m. gyvena Vilniuje.
1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą. 1980 m. su pagyrimu - Lietuvos konservatoriją (dabar - Muzikos akademija), kurioje vėliau dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Šiuo metu Lietuvos teisės universiteto magistrantūroje studijuoja teisę ir valdymą.
Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė televizijos laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990-1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio -Šiaurės Atėnai" bendradarbė, -Laisvosios Europos" radijo politikos korespondentė.
1992 m. rudenį išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje apygardoje. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.
1996 m. tapo Tauragės rajono atstove Lietuvos Respublikos Seime. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Dirbo tobulinant įstatymus šeimos, moterų ir vaikų interesų labui, Vyriausybės paskirta vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė, vadovavo Seimo ryšių su Austrijos Respublika grupei. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo -Vyrų ir moterų dialogas" rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje -Gyvieji balsai", kur pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001-2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2004 m. rugpjūčio 18 d. tapo aštuntojo Seimo nare.
Nuo 1988 m. birželio 3 d. - Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį, po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką, kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio - Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m., šios partijos tarybos narė, Moterų konservatorių bendruomenės pirmininkė.
Už politinę veiklą yra gavusi Vatikano Popiežiškosios Šeimos Tarybos padėką.
Yra Vilniaus moterų klubo -Zonta", remiančio lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, narė steigėja, tarptautinės federacijos -Už gyvybę" narė, Katalikų tėvų asociacijos valdybos narė.
Dirba šeimos politikos, vaiko teisių ir žmogaus teisių srityse.
Pomėgiai - filosofija, menas, religija.
Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.
Vyras Kęstutis - architektas.
Turi du sūnus: Vytautas - Lietuvos teisės universiteto magistrantas, yra baigęs Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinę mokyklą, Žygimantas - Žirmūnų -Žiburio" pradinės mokyklos ketvirtokas.
Seimo Tėvynės Sąjungos-konservatorių frakcijos narė.
Aplinkos apsaugos komiteto narė.
Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje narė.
|
