| BENEDIKTAS RUDGALVIS
IŠSIKĖLĘS KANDIDATU Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS GARGŽDŲ VIENMANDATĖJE RINKIMŲ APYGARDOJE, Nr. 31
Benediktas Rudgalvis gimė 1936 m. kovo 30 d. Macuičių kaime, Gargždų valsčiuje, Kretingos apskrityje (pagal tuometinį šalies administracinį padalijimą). 1948 m. baigė Ežaičių pradinę mokyklą ir toliau mokslą tęsė Gargždų vidurinėje mokykloje. 1951 m. baigęs septynias klases, dėl sunkios materialinės padėties (šeimoje augo 8 vaikai) kuriam laikui nutraukė mokslą Gargžduose ir įstojo į Klaipėdos amatų technikos mokyklą, nes čia buvo visiškai materialiai išlaikomas. Ją baigė 1953 m. ir įgijo plataus profilio metalo apdirbimo specialybę. Buvo paskirtas dirbti į Klaipėdos Baltijos laivų statyklą. Tolesnis darbas šioje tuo metu gana aukšto techninio lygio gamykloje nutrūko, nes 1955 m. buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą.
1958 m. grįžo į tėviškę. Kad galėtų tęsti mokslą, įsidarbino Klaipėdos rajono kultūros namų direktoriumi. Ilgą laiką grojo dūdų orkestre. Tarnaudamas kariuomenėje laisvalaikio neleido veltui: neblogai išmoko groti akordeonu ir bajanu, dalyvavo su kariniu daliniu kultūros namų koncertuose. Kadangi kultūros namuose darbas iš esmės vykdavo savaitgaliais, pradėjo lankyti Gargždų vakarinę vidurinę mokyklą. Dar tarnaudamas kariuomenėje pagal galimybes lankė vakarinę mokyklą ir savarankiškai studijavo vidurinės mokyklos kursą, todėl mažiau kaip per vienerius metus (1959 m.) išlaikė visus privalomus Gargždų vidurinės mokyklos abitūros egzaminus, gavo brandos atestatą. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigė 1964 m., įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
Kaip visuomenininkas, buvo paskirtas į LKP Kauno miesto komiteto Pramonės skyriaus instruktoriaus pareigas. Daugiau nei trejus metus kuravo mašinų, metalo apdirbimo pramonės įmones, ryšius ir geležinkelio transportą.
Kadangi toliau norėjo gilintis į savo specialybę, 1968 m. įstojo į KPI stacionaro aspirantūrą, mokslo sritis - -Mašinų mechanizmų ir automatinių linijų teorija", parašė mokslinį darbą tema -Miniatiūrinių kontaktinių relių dinamika ir stabilumas" ir pirma laiko apgynė disertaciją. 1971 m. jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro mokslinis laipsnis.
1973 m. jam buvo suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio mokslinis vardas, o už pedagoginę veiklą 1981 m. buvo pripažintas docento mokslinis pedagoginis vardas.
Yra per 40 išradimų autorius, gavo tris patentus, su bendraautoriais išleido mokslinių darbų monografiją -Kontaktinės sistemos", nemažai mokslinių metodinių ir mokymo priemonių.
Per 30 metų dirba Kauno technologijos universitete (anksčiau - KPI). Ten ėjo įvairias pareigas: asistento, katedros docento, mokslinės laboratorijos vedėjo, KTU mokslo projektavimo gamybos centro -Pakavimo technika" vadovo. Šiuo metu yra KTU Pakavimo tyrimų centro tarybos pirmininkas.
Daug metų dirbo KTU studentų profsąjungos pirmininku, darbuotojų profsąjungos komiteto nariu, visuomeniniais pagrindais dalyvavo įvairių tarybų veikloje. Paskutiniu metu daugiausia dirba su projektais, įgyvendinančiais Europos Sąjungos pakuočių atliekų direktyvos nuostatas Lietuvoje, perkelia jas į mūsų šalies įstatymų bazę.
Žmona Ona Nijolė Rudgalvienė -- KTU Teorinės mechanikos katedros docentė. Sūnus Kęstutis baigė KTU, Ženevos universitete įgijo tarptautinės ekonomikos magistro laipsnį, verslininkas. Duktė Eglė baigė Stokholmo universiteto verslo vadybos bakalauro studijas, dirba su projektais.
|
