| ROMUALDAS GRIGAS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ,
IŠKELTAS NACIONALINĖS CENTRO PARTIJOS
Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikių kaime, Radviliškio rajone.
1959 m. baigė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir gavo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 metais Maskvos sociologinių tyrimų institute apgynė habilituoto filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, o 2003 m - nariu korespondentu. 1988 m. išrinktas Tarptautinės informatikos akademijos prie Jungtinių Tautų tikruoju nariu.
1959-1960 metais buvo Bartkuškio ž.ū. technikumo steigėjas - pirmasis direktorius. 1960-1962 m. dirbo ministerijose, iki stojimo į aspirantūrą Maskvoje. 1965-1968 m. dirbo Lazdijų rajono A.Kirsnos atraminio parodomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1968 iki 1970 metų - Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 1970 m. - Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau - Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyrių vadovas. Nuo 2002 m. - Socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Prof. R.Grigo mokslinių interesų sritys: socialinė organizacija ir jos pokyčiai, socialinė antropologija, socialinė vadyba. Pastaraisiais metais jis plėtoja originalią tyrimų kryptį - etnosocialinę organizaciją, ypač reikšmingą lietuvių valstybingumo eurointegracijos ir globalizacijos kontekste požiūriu. Už šios krypties darbus jam suteikta 2002 m. Lietuvos mokslo premija.
Prof. R.Grigas yra paskelbęs 13 monografijų, 12 mokslinių brošiūrų, yra 17 kolektyvinių monografijų bendraautoris. Sudaręs ir suredagavęs 22 kolektyvines monografijas bei teminius rinkinius. Spaudoje yra paskelbęs apie 400 mokslinių ir 500 mokslo populiarinimo straipsnių. Yra išleidęs ir 2 grožinės literatūros knygas.
Romualdas Grigas buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (dabar - garbės prezidentas), prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo Tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Yra Vilniaus pedagoginio universiteto senato, taip pat Socialinių tyrimų instituto tarybos narys, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, buvo ilgametis (1996-2003 m.) žurnalo "Filosofija. Sociologija", o dabar - "Personalo vadyba" redakcinės kolegijos pirmininkas.
Studijuodamas Maskvoje nuo 1956 metų buvo Lietuvos studentų ansamblio iniciatorius ir vadovas, o nuo 1957 metų - jungtinio Baltijos šalių studentų ansamblio "Balticum" organizatorius ir vadovas. Aspirantūros metais su kitais bendraminčiais įkūrė Lietuvių aspirantų klubą, buvo jo prezidentas.
Buvo Nepriklausomo strateginių tyrimų centro organizatorius (1992-1994 m.), išrinktas šio centro ekspertų tarybos pirmininku ir vadovavo daugeliui ekspertinių darbų, kaip antai: Lietuvos Konstitucijos (socialinio-filosofinio vertinimo), Naftos terminalo statybos (socialinio-politinio vertinimo), Lietuvos valstybinio valdymo reformos, Savivaldybių ir kitų įstatymų projektų. Dauguma šių darbų buvo aprobuota Lietuvos mokslų akademijos. Taip pat buvo Lietuvių pilietinių organizacijų forumo organizatorius ir tarybos pirmininkas (2001-2003 m.), dabar - garbės pirmininkas. Skaito pranešimus respublikinėse bei tarptautinėse mokslo konferencijose.
Vedęs, žmona Zita - Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja.
|
