| RIČARDAS MALKEVIČIUS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ,
IŠKELTAS TĖVYNĖS SĄJUNGOS (KONSERVATORIAI, POLITINIAI KALINIAI IR TREMTINIAI, KRIKŠČIONIŠKIEJI DEMOKRATAI)
Ričardas Malkevičius gimė 1954 m. liepos 22 d. Klaipėdoje. Tėvas Stasys Malkevičius - inžinierius elektrikas, mokslininkas, išradėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, šiuo metu - pensininkas. Mama - gydytoja stomatologė, šiuo metu - pensininkė.
1972 m. baigė Klaipėdos 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar - Vydūno gimnazija), tais pačiais metais pradėjo studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar - KTU), studijavo elektros pavarų ir pramonės įmonių automatizavimą. Baigęs studijas 1978 m. liko dirbti mokslinį darbą Teorinės elektrotechnikos katedroje. 1985 m. Leningrado admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgynė mokslinę disertaciją iš vandens transporto srities.
Nuo 1991 m. iki 1993 m. kovo mėn. dirbo Kauno Vytauto didžiojo universiteto rektoriaus prof. A.Avižienio pavaduotoju ryšiams su visuomene ir užsieniu.
Nuo 1993 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti JAV ir Baltijos fondo Savivaldos mokymo centro direktoriumi. Vėliau šis centras buvo pavadintas Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centru. Ši institucija buvo bazė steigiant Viešojo administravimo katedrą KTU Administravimo fakultete 1994 metais. Šiame procese teko aktyviai dalyvauti, nuo pat įsteigimo dirbo katedroje docentu. 1995 m. laimėjęs konkursą kėlė kvalifikaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose, Hamlino universitete, Minesotoje studijose po doktorantūros. Po stažuotės toliau dirbo KTU Savivaldos mokymo centre moksliniu vadovu ir dirbo pedagoginį darbą KTU Viešojo administravimo katedroje. Buvo vienas iš iniciatorių steigiant Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociaciją, buvo išrinktas pirmuoju jos prezidentu.
1999 m. kovo mėn. buvo pakviesta dirbti susisiekimo viceministru tuometinėje konservatorių Vyriausybėje, ministerijai tuo metu vadovavo R.Didžiokas. Dirbdamas ministerijoje buvo atsakingas už vandens transporto ir tranzito politikos sritis. Taip pat dalyvavo Europos integracijos derybų grupėje, rengė derybų pozicijas ir tiesiogiai dalyvavo derybose. Taip pat vadovavo derybų delegacijai parengiant tarpvalstybinę sutartį "Dėl Baltarusijos tranzito per Lietuvos teritoriją" su Baltarusija, vedė derybas dėl tranzito sąlygų su Rusijos Federacijos transporto ir Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijomis. Jo vadovaujamos darbo pusės parengė Saugios laivybos įstatymo ir Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektus, kuriuos su nedidelėmis pataisomis priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Šiuo metu jie sėkmingai įgyvendinti.
Po Seimo rinkimų, 2000 m. pabaigoje, į valdžią atėjus liberalų ir socialliberalų koalicinei Vyriausybei buvo pakviestas dirbti vidaus reikalų viceministru, atsakingu už viešojo administravimo sritį, vėliau taip pat buvo pavesta kuruoti euroatlantinės integracijos klausimus. Pagrindinė užduotis, už kurią teko tiesioginė atsakomybė, buvo tuometinės valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos reorganizacija integruojant pastarąją į Vidaus reikalų ministerijos struktūrą.
Už sėkmingą darbą Europos integracijos srityje gavo asmeninę vyriausiojo euroderybininko P.Auštrevičiaus padėką.
2001 m. birželio mėn. atsistatydinus Vyriausybei ir į valdžią atėjus socialdemokratų - socialliberalų koalicinei Vyriausybei grįžo į pedagoginę veiklą, o nuo 2001 m. spalio mėn. pradėjo vadovauti transporto kompanijai "Achemarida". Taip pat rengė Klaipėdos logistikos centro projektus. 2002 m. balandžio mėn. buvo išrinktas Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidiumo nariu, atstovu nuo Klaipėdos regiono, vadovauja transporto politikos komitetui.
Nuo 2003 m. dirba Lietuvos viešojo administravimo instituto "Livadis" dėstytoju, taip pat Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos konsultantu.
Tėvynės sąjungos narys nuo 1998 metų.
|
