| ALGIRDAS ANTANAS AVIŽIENIS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ,
IŠKELTAS TĖVYNĖS SĄJUNGOS (KONSERVATORIAI, POLITINIAI KALINIAI IR TREMTINIAI, KRIKŠČIONIŠKIEJI DEMOKRATAI)
Algirdas Antanas Avižienis gimė 1932 m. liepos 8 d. Kaune. Tėvai - Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Avižienis iš Anykščių ir Stasė Grigaitytė-Avižienienė iš Bučių kaimo, netoli Panevėžio. 1944 m. rudenį Avižienių šeima pasitraukė į Vakarus ir iki 1950 m. gyveno Vokietijoje DP stovyklose. Čia 1949 m. A.A.Avižienis baigė Hanau lietuvių gimnaziją. 1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje.
1951 m. A.A.Avižienis įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą ir ten įgijo bakalauro (B.S.) ir magistro (M.S.) laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. jis ten pat įgijo daktaro (Ph.D.) mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje ir išvyko dirbti į JAV Erdvių (kosmoso) tyrimo laboratoriją JPL, kuri įsikūrusi Pasadena mieste, Kalifornijoje. Ten A.A.Avižienis išrado pirmąjį pasaulyje savitaisį kompiuterį STAR, už kurį 1971 m. gavo JAV patentą, o vėliau buvo apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu "Už ypatingus laimėjimus" ("Exceptional service").
A.A.Avižienis 1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete los Andželo mieste (UCLA), ten 1972 m. gavo profesoriaus mokslo vardą, vadovavo tyrimų laboratorijoms ir informatikos fakultetui. 1994 m. tapo profesoriumi - emeritu.
A.A.Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. A.A.Avižienis yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu: Sidabro šerdimi ("Silver Core"). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro (D.H.C.) laipsnį. 2004 m. rugpjūčio mėn. įvyksiančiame 18-ame Pasaulio kompiuterių kongrese, kurį rengia IFIP, vyks specialiai sudaryta dviejų dienų programa, skirta A.A.Avižienio pasiekimams pagerbti.
Nuo 1968 m. A.A.Avižienis palaikė ryšius su Lietuvos mokslininkais , ypač su Matematikos ir kibernetikos instituto, įsikūrusio Vilniuje, bei jo direktoriumi akademiku V.Statulevičiumi.
1989 m. balandžio 28 d. Kaune A.A.Avižienis pirmininkavo mokslininkų suvažiavimui, kuriame buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimas. 1990 m. išrinktas pirmuoju atkurto VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. A.A.Avižienis buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990-1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą. Šiuo metu A.A.Avižienis yra VDU senato ir tarybos narys. 1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto Senatas jam suteikė Garbės profesoriaus vardą.
1995 m. A.A.Avižienis buvo vienas iš Česlavo Milošo gimtinės fondo steigėjų ir yra šio fondo direktorius. 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą ir yra Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas.
Nuo 2002 m. A.A.Avižienis atstovauja Vytauto Didžiojo universitetui Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos.
Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys.
Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
Šeima: žmona dr. Jūratė Izokaitytė, Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) prancūzų kalbos ir literatūros lektorė universiteto vakariniame fakultete; sūnus Rimas - informatikos inžinierius, sūnus Audrius - chemikas.
|
