| EUGENIJUS ČERŠKUS
KANDIDATAS Į EUROPOS PARLAMENTĄ,
IŠKELTAS KRIKŠČIONIŲ KONSERVATORIŲ SOCIALINĖS SĄJUNGOS
Eugenijus Čerškus gimė 1947 m. spalio 15 d. Plungės rajone, Rietave.
Tėvas Juozas Čerškus gimė 1913 m. Rokiškio rajono Netkiškių kaime ūkininko šeimoje. Seneliai turėjo apie 20 ha žemės. Tėvas buvo Šaulių sąjungos nariu, 1939 m. kaip Panevėžio 2-ojo pėstininkų pulko puskarininkis įžengė į Vilnių. 1989 m. tėvas buvo išrinktas Sąjūdžio Skaudvilės tarybos nariu.Mama Ieva Čerškienė-Kauliūtė gimė 1919 m. Rietave.
1967 m. Eugenijus Čerškus baigė Skaudvilės vidurinę mokyklą.
1967-1968 m. dirbo tos pačios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoju.
1968-1973 m. - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas. Iš 50-ties kurso studentų pagal tuometinę mokslo baigimo vertinimo sistemą buvo 3-ias.
Diplominio darbo tema - "Suvienytųjų Nacijų Organizacija kaip tarptautinės teisės subjektas" (vadovas prof. dr. P.Kūris).
1973-1980 m. dirbo Socialinės apsaugos ir Teisingumo ministerijose referentu, 1985-1990 m. - Respublikinio statybos susivienijimo sistemos juriskonsultas, Juridinio skyriaus viršininkas.
Sąjūdžio rekomenduotas 1990 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto valdyboje, iš pradžių Migracijos ir užimtumo skyriaus vedėju, vėliau buvo paskirtas reikalų valdytoju. Buvo Vilniaus miesto valdybos narys, miesto Pilietybės komisijos pirmininkas. Kuruojamos sritys: valdybos aparato darbo kontrolė, Vilniaus miesto teisėsaugos ir teisėtvarkos struktūros, ryšiai su akredituotu Lietuvoje diplomatiniu korpusu, Seimu, Vyriausybe bei politinėmis partijomis. Darbą valdyboje baigė 1995 m. gegužės mėn.
1994 m. stažavo Helsinkyje savivaldybių administravimo klausimais.
Šiuo metu "Litimpeks" banke eina banko reikalų valdytojo pareigas.
Niekada jo neverbavo ir nebuvo užverbuotas saugumo struktūrų. Niekada nedirbo ir užsienio žvalgybų naudai.
1989 m. dirbdamas Respublikinio statybos susivienijimo gamybinėje valdyboje organizavo Sąjūdžio grupę. Buvo išrinktas jos pirmininku ir dalyvavo I, II ir III Sąjūdžio suvažiavimuose.
1990 m. įstojo į Kovo 11-osios, pakeitus pavadinimą, Nepriklausomybės partiją. Buvo šios partijos tarybos ir prezidiumo nariu. Nuo 1994 m. tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos nariu, vėliau - grupės seniūnu, Naujamiesčio skyriaus tarybos nariu. Iš partijos išstojo savo noru 1999 m. sauso mėnesį. Skyriaus pirmininkas A.Eigirdas padėkojo už aktyvią veiklą partijoje.
1991 m. sausio įvykių akivaizdoje buvo paskirtas Vilniaus miesto Nepriklausomybės gynimo štabo viršininko pavaduotoju, vėliau - Agresijos pasekmių likvidavimo komisijos pirmininko pavaduotoju. Pučo Rusijoje metu buvo Vilniaus miesto valdybos laikinojo štabo pirmininko pavaduotoju.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, Vyčio kryžiaus ordino medaliu, Vyčio kryžiaus ordino riterio kryžiumi.
Vilniaus miesto taryba ir valdyba už atliktą darbą ne kartą yra pareiškusi padėkas. Turi ir Vilniaus miesto merų V.Bernatonio, A.Štaro, V.Jasulaičio padėkų. Padėkų raštu yra pareiškę ir Vilniaus vyskupas Jo Ekscelencija J.Tunaitis, Vilniaus "Carito" vadovybė ir kt.
Buvo referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje informacinės kampanijos štabo narys, gavo Seimo Pirmininko A.Paulausko padėką už nuoširdų indėlį rengiant referendumą .
Yra Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos narys (sąjungos pirmininkas G.Vagnorius).
Išsiskyręs, gyvena su sūnumi Eugenijumi, gimusiu 1991 m.
|
