Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Puslapius kuria ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos technologijų skyrius.
Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų.


Algimantas AUŠKALNIS
Lietuvos demokratinės darbo partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Pramonės rinkimų apygardoje Nr. 17

Gimė 1936 m. balandžio 13 d. Radviliškyje, kariuomenės civilinio tarnautojo šeimoje.
1937 m. karinį dalinį perkėlus į Kauną, ten persikėlė ir kandidato šeima. Motina pradėjo dirbti vaikų darželio auklėtoja bei vedėja, kuria išdirbo iki pensijos. Tėvas, Lietuvai praradus nepriklausomybę, neteko darbo kariuomenėje ir vertėsi atsitiktiniais uždarbiais. Maždaug nuo 1950 m. iki gyvenimo pabaigos jis dirbo tarnautoju Kauno politechnikos institute.
Tėvai buvo praktikuojantys katalikai ir kandidatą auklėjo pagarbos Katalikų Bažnyčiai dvasia. Vaikystė prabėgo karo metais su tuo laiku būdingais nepritekliais ir baime. Visam laikui atmintyje išliko scena, kaip karui pasibaigus, vieną popietę atvažiavo kariška mašina ir išvežė tėvą. Namuose buvo padaryta krata. Iš tėvo žinią gavo jau iš Rusijos gilumos.
1943 m. pradėjo mokytis Šančių 22-ojoje pradinėje mokykloje nuo antros klasės. Kauno 6-ojoje vidurinje mokykloje baigęs IV klasę, įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigęs įgijo mechaninių įrengimų techniko specialybę.
Baigęs politechnikumą, 1954 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigęs įgijo tekstilės pramonės inžinieriaus mechaniko specialybę. Studijų metu buvo grupės seniūnas.
Darbinę veiklą pradėjo 1959 m. vilnonių audinių fabrike "Drobė". Dirbo meistru, po to - saugumo technikos inžinieriumi. 1962 m. buvo perkeltas į fabriką "Kauno audiniai" vyriausiuoju mechaniku. Didelę įtaką jam, kaip specialistui, bei jo pasaulėjautai padarė ilgalaikė komandiruotė į Angliją. 1963 m. dalyvavo perkant įrengimus Kauno dirbtinio pluošto gamyklai.
1967 m. buvo perkeltas į tekstilės galanterijos fabriką "Kaspinas" direktoriumi. Čia iki galo pajuto vadovo sprendimų atsakomybės naštą. Teko laviruoti sudėtingomis sąlygomis keičiant nelietuvių kilmės darbuotojus į Lietuvoje paruoštus specialistus, kad nebūtų apšauktas nacionalistu.
1972 m., prasidėjus įmonių stambinimo vajui, buvo perkeltas direktoriumi į naujai suformuotą siuvimo gamybinį susivienijimą "Baltija". Tai buvo laikotarpis, kuomet produkcijos buvo reikalaujama vis daugiau. Dėl to buvo įkurti 6 filialai įvairuose miesteliuose ne Lietuvoje. 1984 m. paskirtas didžiausio Lietuvos lengvosios pramonės susivienijimo - Kauno A.Šiaučiūnaitės trikotažo susivienijimo (vėliau "Auda") - generaliniu direktoriumi.
Prasidėjus ekonominėms reformoms, esant blokadoms, trukdymams ir neaiškioms perspektyvoms, 1989 m. įkūrė pirmąją šalyje tarpšakinę asociaciją "Darna", į kurią susijungusios lengvosios pramonės, statybos, žemės ūkio ir komercinės įmonės. Tikslas - teikti savitarpio pagalbą esant ekonominiams sunkumams. Ši asociacija kažko nenuveikė, tačiau tuo laiku buvo moralinis einančių į asociaciją vadovų ramstis ir mokykla.
A.Šiaučiūnaitės susivienijimas įsteigė lengvosios pramonės firminę parduotuvę "Rėda", į kurią 1990 m. perėjo dirbti direktoriumi. Įvykus privatizacijai, akcinės bendrovės "Rėda" akcininkai išrinko valdybos pirmininku. Juo dirba iki šiol.
1959 m. vedė. Žmona - Diana. Turi du vaikus - sūnų Audrių, gimusį 1960 m., ir dukrą Renatą, gimusią 1967 m. Sūnus baigė Kauno politechnikos institutą, yra UAB "Ūkas" direktorius. Duktė baigė Kūno kultūros institutą, augina vaiką. Turi tris anūkus.