Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Puslapius kuria ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos technologijų skyrius.
Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų.


Kęstutis BALČIŪNAS
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje Nr.33

Gimė 1928 m. vasario 18 d. Šakių apskrityje, Kidulių valsčiuje, Karališkių kaime, ūkininko šeimoje. Nuo vaikystės buvo pratinamas ūkyje dirbti įvairius darbus: arti, akėti, sėti, kulti ir pan. Juos visus ir moka dirbti.
1941 m. baigė Šiaudinės pradžios mokyklos šešis skyrius. Priklausė angelaičių organizacijai iki 1940 m.
1941 m. įstojo į Jurbarko gimnaziją, kurią baigė 1947 m. Besimokydamas gimnazijoje, pradėjo dirbti priešnacinį, o vėliau priešbolševikinį darbą. 1947 m. įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto Neakivaizdinį skyrių ir dirbo Šakių apskrityje, Kidulių progimnazijoje mokytoju. 1948 m. gegužės 22 d. kartu su mama (tėvas mirė 1945 m.) ir broliu Gediminu buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Mansko rajoną, Bolšoj Ungut liespromchozą, kur pjovė mišką, krovė jį, plukdė Manos upe. Ten suorganizavo ir vadovavo Sibiro lietuvių savitarpio pagalbos komitetui, kurio tikslas buvo padėti lietuviams, atsidūrusiems ant bado ribos. Tuo tikslu suorganizavo koncertą Nova Aleksiejevkos kaime. 1949 m. lapkričio 6 d. buvo suimtas ir po 14 mėnesių tardymo Krasnojarsko MGB pateko į Taišeto ypatingo režimo lagerį. Lageryje dirbo žemkasiu, statybininku, metalo tekintoju, o susirgęs - felčeriu.
1959 m. baigė Krasnojarsko farmacijos mokyklą ir dirbo centrinio Krasnojarsko krašto vaistų sandėlio skyriaus vedėju. Iš tremties paleido 1960 m., o į Lietuvą turėjo teisę grįžti tik po 1964 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau slapta grįžo anksčiau kartu su tokia pat politine kaline žmona Zofija Danute Venskute (Balčiūniene), sūnumi Kęstučiu, dukterimi Danguole bei mama Antose Balčiūniene.
1962 m. buvo paskirtas dirbti į Kvėdar nos vaistinę asistentu, o 1963 m. balandžio 26 d. - šios vaistinės vedėju. Dirbo iki pensijos.
Nuo 1991 m. sausio 1 d. yra pasaulinės Geografų draugijos narys. Prasidėjus Sąjūdžiui, buvo išrinktas į Šilalės rajono Sąjūdžio tarybą. Dalyvavo steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje ir kituose suvažiavimuose. 1989 m. vasario 1 d. įkūrė Šilalės rajono tremtinių klubą ir jam vadovavo iki išvykimo gyventi į Kauną. Vaistinėje rengė senų medicininių laikraščių, knygų, signatūrų parodas, už tai pakliuvo į Šilalės saugumo nemalonę. 1989-1992 m. leido ir redagavo laikraštį "Šilalės tremtinys". Nuo 1939 m. yra kraštotyrininkas, o nuo 1938 m. rašo laikraščiams. Išspausdino apie 3000 įvairių straipsnių, yra 14 knygų bendraautorius. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, Žurnalistų draugijos narys.