Puslapius kuria ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos technologijų skyrius.
Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų.
Leonas Vaidotas AŠMANTAS
save išsikėlęs kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius Prienų rinkimų apygardoje Nr.67
Gimė 1939 m. sausio 1 d. Kaune, kalbininko, pedagogo ir publicisto Andriaus Ašmanto (1906-1941) šeimoje. Tėvas kilęs iš Kretingos apskrities, Endriejavo valsčiaus, Tickinų kaimo, o motina Ona Kizevičiūtė-Ašmantienė (1908-1985) - iš Marijampolės apskrities, Prienų valsčiaus, Dambravos kaimo. Tėvas, atgavus Lietuvai Vilnių, dėstė universitete iki mirties, o motina, likus našle su trimis vaikais, persikėlė į Prienus, kur iki savo gyvenimo pabaigos dirbo vaistinėje.
Nelengvam pokario gyvenimui verčiant, vaikystė ir paauglystė prabėgo piemenaujant, žvejojant, dirbant durpyne, siekiant palengvinti sunkią motinos gyvenimo naštą.
Mokėsi Prienų gimnazijoje ir 1956 m. ją baigė. Tai buvo paskutinė tais metais sudegusios, dar kunigo F.Martišiaus statytos, Prienų "Žiburio" gimnazijos laida. Ją taip pat anksčiau buvo baigusi motina, o metais už kandidatą vėliau ir jo žmona.
Baigęs mokyklą tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Po dviejų kursų išvyko tęsti studijų į Maskvos energetikos institutą, kurį baigė 1962 m., įgydamas atominės energetikos inžinieriaus specialybę.
Tais pačiais metais vedė. Žmona Vida Laukevičiūtė - birštonietė. 1964 m. gimė duktė Vilija, dabar gydytoja stomatologė, ištekėjusi, augina porą anūkų. 1974 m. gimė jaunėlė duktė Jurga, šiuo metu mokosi Vilniaus universitete, magistrantūroje.
Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti į dabartinį Lietuvos energetikos institutą Kaune (jo pavadinimas buvo keičiamas keletą kartų). Darbą čia pradėjo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, o baigė laboratorijos vedėju. Institute dirbo iki 1990 m., išskyrus trejų metų pertrauką, kai dirbo Žemės ūkio statybos ir projektavimo institute.
1976 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją.
Dirbdamas mokslo tiriamąjį darbą, dėstė Kauno politechnikos institute, talkino ruošiant atominės energetikos specialistus 1979-1985 metais. 1984 m. suteiktas docento vardas.
Technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją apgynė 1987 m. Minske.
1991 m. suteiktas profesoriaus vardas bei buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.
Pagrindinė mokslo darbų tematika - šilumos masės mainai sudėtingos formos kanaluose (tekėjimas rinklėse) tiek stacionarinėmis, tiek nestacionarinėmis vykstančių procesų sąlygomis. Paruošti atitinkami skaičiavimo metodai, kurie panaudoti kuriant šilumokaičius ir kosminės paskirties energetinius objektus.
Yra keturių knygų, kurios išleistos 1986, 1988, 1994 ir 1995 metais, bendraautoris. Dvi pirmosios išverstos į anglų kalbą ir išleistos JAV, trečia verčiama. Parašė apie 70 mokslinių straipsnių bei yra 7 išradimų bendraautoris. Už efektyvių šilumokaičių konstrukcijų sukūrimą apdovanotas trim sidabro medaliais (Sąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje).
1976-1990 m. buvo Atominės energetikos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo mokslinis sekretorius, o kartu ir ekologinių tyrimų Ignalinos AE regione atsakingasis vykdytojas.
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. kovo 26 d. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos energetikos ministru. Dirbo trejus metus, dalyvavo penkių vyriausybių veikloje.
Šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius.
Yra išrinktas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininku, Europos branduolinės draugijos, Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos nariu, be to, yra Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.
Šiemet išleido knygą "Laisvės skausmas" apie darbą pirmosiose Lietuvos Respublikos vyriausybėse, to laikotarpio nelengvas problemas ir išgyvenimus.