Puslapius kuria ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos technologijų skyrius.
Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų.
Bronislovas Algimantas LELEŠIUS
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Suvalkijos rinkimų apygardoje Nr.63
Gimė 1939 m. lapkričio 29 d. Marijampolėje.
1941 m. birželio 14 d. su motina Domicele Lelešiene buvo ištremtas iš Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Gavaltuvos kaimo į Altajaus krašto Troicko rajono Južakovo miško ruošos punktą.
Tėvas Pijus Lelešius, buvęs Marijampolės apskrities Sasnavos policijos nuovados viršininkas, 1942 m. žuvo Krasnojarsko krašto 7-ajame Rešotų lageryje.
1957 m. baigė Altajaus krašto Troicko rajono Zagainovo vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais su motina grįžo į Lietuvą. Motina mirė Lietuvoje 1983 m.
Kandidatas 1958 m. įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kuriame studijavo istorijos-rusų kalbos specialybę. Institutą baigė 1963 m.
Nuo 1963 m. gruodžio iki 1964 m. birželio tarnavo sovietinės armijos inžinerinėje kariuomenėje pontoninių tiltų statytoju Černigovo mieste.
Nuo 1964 m. iki 1994 m. mokytojavo įvairiose Marijampolės rajono mokyklose. Daugiausiai - 22 m. - dirbo Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. Dirbdamas mokyklose, daug keliavo su mokiniais (Krymas, Kaukazas, Karpatai, Chybinai, Lietuva).
Nuo 1988 m. aktyviai įsijungė į patriotinę veiklą. Kazlų Rūdos Sąjūdžio rėmimo grupėje buvo atsakingas už darbą su politiniais kaliniais ir tremtiniais.
1990 m. vasario 19 d. jo iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kazlų Rūdos skyrius. Nuo to laiko yra jo pirmininkas. Tais pačiais metais buvusių šaulių ir jo iniciatyva buvo atkurtas Kazlų Rūdos šaulių būrys. Nuo to laiko yra būrio vado pavaduotojas. Kartu su keturiais būrio šauliais yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (per sausio įvykius buvo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose). Per sausio įvykius ir per pučą (1991 m. rugpjūčio 19-21 d.) prie Aukščiausiosios Tarybos buvo vieninteliai šauliai iš provincijos. Stengiasi, kad skyriaus veikla būtų aktyvi.
Dvejus metus kovojo dėl Lietuvos partizanų gatvės pavadinimo (nuo 1989 m.), penkerius metus (nuo 1990 m.) siekė įamžinti vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus atminimą (apie tai ne kartą rašė spauda).
Kartu su Sąjūdžio rėmimo grupe prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties pastatė paminklą bolševizmo aukoms (1989 m.), savo iniciatyva ir lėšomis - paminklą "Tauro" apygardos partizanams Lietuvos partizanų gatvėje (1990 m.), kryžių partizanų atminimui naujosiose Kazlų Rūdos kapi nėse (1992 m. padarė šaulys Skirmantas Šemeta), du kartus perlaidojo partizanų palaikus (1991 m. ir 1993 m.), daug dirbo mokyklose, kad pagerėtų patriotinis auklėjimas, organizuoja Kovo 11-osios, Birželio 14-osios, Liepos 6-osios ir kitus mitingus. Po piketų 1990 m. nuo Kazlų Rūdos milicijos būstinės sienos buvo nuimta stribų būrio atminimo lenta. 1995 m. po kandidato publikacijų spaudoje nuo sovietinių karių kapų, esančių miesto centre, buvo nukelta iššaukiančiai atrodanti sovietinio kario "išvaduotojo" statula ir t.t. Planuoja pastatyti kryžių V.Borisevičiaus atminimui. Dažnai patriotine tematika rašo spaudoje.