Puslapius kuria ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimo
Informacijos technologijų skyrius.
Laukiame Jūsų pastabų ir pasiūlymų.
Vygantas GUIGA
Lietuvos centro sąjungos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardoje Nr.54
Gimė 1949 m. rugsėjo 14 d. Švenčionių rajone, Šiškėnų kaime, valstiečių šeimoje. 1955 m. pavasarį tėvai, genami bado, persikėlė gyventi į Pasvalio rajoną, kur daug geresnės žemės ir jau buvo spėję sutvirtėti kolūkiai.
1956 m. pradėjo lankyti Pasvalio rajono Švobiškio pradinę mokyklą. Ją baigęs mokėsi Joniškėlio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1967 m.
1967 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Universitetą baigė 1972 m. ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Pagal specialybę nedirbo, nes buvo pašauktas tarnauti į sovietinę armiją. Tarnavo Komijoje, Kniažpogosto rajone, Vetju gyvenvietėje, kur buvo griežto režimo pataisos darbų kolonija. Turėdamas leitenanto laipsnį buvo atskiro konvojinio bataliono būrio vadas. Tarnybą baigė 1974 m. Prieš išeidamas į atsargą, parašė pareiškimą priimti kandidatu į SSKP, nes armijoje nebuvo kvotų, o civiliniame gyvenime inteligentui įstoti į SSKP nebuvo paprasta. Juo labiau kad tarp giminių buvo emigrantų, tremtinių, du motinos ir du tėvo broliai pokario metais buvo žuvę nuo NKVD kareivių rankų.
Grįžęs po tarnybos į Lietuvą, dirbo Panevėžio milicijoje, tačiau greit suprato, kad toks darbas ne jo lyriškai natūrai.
Nuo 1975 m. iki šiol dirba žurnalisto darbą. 1975-1980 m. dirbo Panevėžio "Ekrano" gamyklos laikraštyje "Ekranietis" literatūriniu darbuotoju, 1980-1982 m. buvo Panevėžio autokompresorių gamyklos laikraščio "Kompresorietis" redaktorius.
1982 m. gavo pasiūlymą važiuoti studijuoti į Sankt Peterburgo aukštąją partinę mokyklą, kur šalia sovietinių ir partinių darbuotojų būta ir nedidelės žurnalistų grupės. "Mokslus" baigė 1984 m. Tais pačiais metais priėmė A.Laurinčiuko pasiūlymą dirbti "Tiesos" laikraščio Rytų Aukštaitijos zonos korespondentu ir apsigyveno Utenoje. "Tiesoje" dirbo iki 1992 m. spalio 1 d.
1986 m. kaip sovietinės kariuomenės atsargos kapitonas pateko į Černobylį. Oficialiai įrašyta gauta apšvitinimo dozė 15,4 rentgeno. Kol kas jokių sveikatos problemų dėl savo "atominės" praeities mano neturįs. Ilgi mėnesiai Černobylyje privertė kitaip pažiūrėti į visą savo gyvenimą, iš ten sugrįžo savarankiškos mąstysenos ir dvasiškai laisvas žmogus.
Prasidėjus Lietuvoje atgimimui, nepuolė nieko keikti, nesivėlė į gatvės politiką. Labai džiaugėsi, kai savarankiška LKP dingo ir atsirado LDDP, - su šia partija nebuvo nė akimirkos. Šiek tiek dalyvavo Lietuvos ateities forumo veikloje.
1992 m. spalio mėnesį išėjo iš "Tiesos" ir nuo to laiko dirba "Lietuvos ryto" dienraštyje. Nuo 1995 m. lapkričio 15 d. iki 1996 m. rugsėjo 2 d. dirbo "Lietuvos ryto" dukteriniame laikraštyje "Laikinoji sostinė" Kaune. Pagrindinė rašinių tema buvo Kauno kriminaliniai įvykiai.
Aktyviau reikštis politikoje pradėjo 1995 m. pradžioje. Su bendraminčiais įkūrė Utenoje Lietuvos centro sąjungos skyrių. Tačiau "Lietuvos ryto" vadovai manė, kad jų laikraščio korespondento pareigos nesuderinamos su aktyvia politine veikla ir teko pasitraukti.
Prieš Černobylį buvo vedęs, vaikų neturėjo.
Tėvas mirė 1971 m., motina - 1981 m. Turi brolį ir dvi seseris.