LAISVAS ŽMOGUS TEISINGOJE VISUOMENĖJE
MODERNIŲJŲ KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ SĄJUNGOS
PROGRAMA 2000-ŲJŲ METŲ SEIMO RINKIMAMS (santrauka)
2000-ieji metai ženklina trečiojo krikščioniškosios civilizacijos tūkstantmečio pradžią. Pasiekę didelių laimėjimų, patyrę skaudžių netekčių, į XXI amžių turime žengti laisvi, orūs, atsakingi, puoselėjantys teisingumo principu pagrįstą laisvų ir atsakingų žmonių bendriją, kurioje politika suvokiama ne kaip rietenos ir vaidai, bet išmintingas siekių ir galimybių derinimas bendrojo gėrio vardan.
Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos (MKDS) politinė veikla grindžiama krikščioniškosios demokratijos principais: krikščioniškąja kultūros ir istorijos tradicija, žmogaus, kaip asmens, laisvės ir atsakomybės harmonija, pamatine lygybe, teisingumu, solidarumu ir subsidiarumu. Kiekvieną žmogų suvokiame kaip asmenį, turintį Dievo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, neliečiamą orumą, nepaneigiamą teisę laisvai vystytis.
MKDS 2000-ųjų metų Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvauja kaip Naujosios politikos propaguotoja. Esame įsitikinę, kad Lietuvos ateitį gali užtikrinti įvairių politinių jėgų sutarimas, tolerancija ir bendras darbas Lietuvai, išlaikant skirtingas vertybines nuostatas bei politinius įsitikinimus. Mūsų nuomone, politika ne tik gali, bet ir privalo būti morali; tvirtai giname nuostatą, jog negalima vykdyti politikos priemonėmis, žeminančiomis prigimtinį žmogaus orumą ir prieštaraujančiomis dorovės principams.
Tikime, kad visuomenė tegali būti kuriama laisvėje. Laisvė realizuojama ne vien deklaracijomis. Valdžia privalo gerbti žmogaus teises, pagrindines laisves, pripažinti santykinę socialinių grupių autonomiją. Mūsų įsitikinimu, valstybės idealas - tai bendrija, kurioje kiekvienas žmogus turi visas sąlygas realizuoti savo žmogiškąsias galimybes.
Valstybės pareiga apsaugoti visus visuomenės narius nuo nusikaltimų ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų užkertant jiems kelią bei kovojant su jais; taip pat kiek įmanoma padėti socialiai silpnesniems asmenims įgyvendinti ar apginti savo teises. Siūlome:
- siekti, kad svarbiausiu principu kuriant šalies teisinę sistemą būtų pripažįstamas konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo principas, atitinkantis demokratinės valstybės visuotinio teisingumo siekį;
- užtikrinti nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisių apsaugą ir jų gynimą;
- užtikrinti mažas pajamas turintiems asmenims valstybės garantijas į kvalifikuotą teisinę pagalbą;
- humanizuoti baudžiamuosius įstatymus ir juose įtvirtintą bausmių sistemą, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių standartus bei į Lietuvos situacijos specifiką;
- pertvarkyti bausmių vykdymo sistemą, siekiant perduoti šios sistemos kontrolę Teisingumo ministerijos struktūroms; gerinti faktinę nuteistųjų padėtį;
- gerinti teisės institucijų reformos administravimą; siekti policijos reformos: atsisakyti visų nebūdingų policijai, tačiau kol kas jos vykdomų funkcijų, jas perduodant valstybinėms ar nevalstybinėms institucijoms; policijos veiklą pirmiausia orientuoti į viešosios tvarkos palaikymo ir kriminalinių tyrimų kokybės gerinimą; orientuoti nusikalstamumo kontrolę ir prevenciją į perspektyvinę nusikalstamumo analizę; stiprinti politinę korupciją kontroliuojančių institucijų (VMI, VRK, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos) autonomiją;
VALSTYBĖS VALDYMAS IR SAVIVALDA
Valstybinės institucijos turi būti pertvarkytos taip, kad visi šalies piliečiai galėtų dalyvauti solidariai kuriant mūsų bendrijos dabartį ir ateitį. Siūlome:
- modernizuoti Lietuvos centrinio valdymo institucijų struktūrą Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu, sumažinti centrinio valdymo institucijų reguliavimo sferą, didinti savivaldybių teises, grąžinant joms viešosios policijos tarnybą, didinant savivaldybėms skirtą nacionalinio biudžeto dalį;
- siekti valdymo sistemos lankstumo ir ekonomiškai efektyvaus valstybės valdymo decentralizavimo bei funkcijų dekoncentravimo; įdiegti strateginį planavimą Vyriausybėje, ministerijose bei kitose institucijose; ūkines ministerijų funkcijas perduoti apskritims;
- remti regioninės politikos plėtrą;
- siekti, kad savivaldybių tarybos būtų renkamos ketveriems metams, o merai būtų renkami tiesiogiai;
- konkretizuoti ir atskirti renkamų savivaldybės institucijų (Tarybos, Valdybos bei mero) ir administracijos kompetencijos ribas, perduoti savivaldybių nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, perduoti savivaldybių kompetencijai ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomojimo klausimus; kartu suderinti savivaldybei pavestas funkcijas su jos finansiniais ištekliais;
Švietimo sistemos pertvarka yra nacionalinės svarbos reikalas; ją įgyvendinant būtinas visų parlamentinių politinių partijų sutarimas. Mokslas turi tarnauti ir globaliam pažinimo gilinimui, ir mūsų šalies technologinei bei ūkio plėtrai. Siūlome:
- siekti, kad mokymo profiliavimas baigiamosiose vidurinės mokyklos klasėse neribotų mokinio galimybių pasirinkti būsimą specialybę;
- mokyklose išlaikyti užklasinį ugdymą, traktuojant jį kaip vieną iš nusikalstamumo prevencijos priemonių;
- skirti didesnį dėmesį mokytojų kvalifikacijai, sudaryti mokytojams sąlygas tobulėti, pertvarkyti mokytojų atlyginimų sistemą taip, kad dalį ugdymo programos mokytojas būtų suinteresuotas atlikti užklasinio darbo metu;
- išsaugoti mokyklą kaip vieną iš svarbiausių kaimo infrastruktūros dalių;
- pataisyti Aukštojo mokslo įstatymą, aiškiau apibrėžiant šalies piliečių konstitucinę teisę į nemokamą mokslą;
- suformuluoti aiškias strategines mokslo vystymo Lietuvoje gaires, kurios taptų pagrindu bendradarbiaujant valstybei ir aukštosioms mokykloms;
- susieti mokslą su krašto ūkiu; panaudoti esamą mokslo potencialą kuriant rinkos apsaugos sistemą, stiprinant nacionalinį saugumą, pertvarkant pramonės ir žemės ūkio technologijas bei vystant aukštųjų technologijų gamybą; skatinti intelektualios produkcijos eksportą;
- didinti finansuojamų vietų skaičių tų valstybės aukštųjų mokyklų specialybių, kurių absolventai patys gali kurti darbo vietas bei diegti naujausias technologijas; sudaryti valstybinę programą, skatinančią gabiausius aukštųjų mokyklų absolventus pasilikti Tėvynėje.
KULTŪRA IR KULTŪROS PAVELDO APSAUGA
Europai integruojantis siekiama kiekvienos tautos savitos kultūros išsaugojimo ir klestėjimo. Siūlome:
- skatinti socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis priemonėmis gabiausius kultūros ir meno kūrėjus bei gabų jaunimą pasilikti Tėvynėje, puoselėti tarptautinius kultūros ir meno mainus kaip kultūros eksportą;
- kaip vieną iš komercinių kultūros panaudojimo būdų visokeriopai remti ir skatinti tarptautinį turizmą bei savo krašto pažinimą;
- visuomenės kultūrinio skonio ugdymui bei švietimui panaudoti nekomercines elektronines žiniasklaidos priemones, joms vystyti skiriant tikslinį finansavimą;
- viena iš dvasinės kultūros puoselėtojų yra religinė bendruomenė, todėl būtina visokeriopai skatinti ir remti kultūros institucijų, mokyklos ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimą;
- puoselėti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrines tradicijas;
- remti kultūrinius leidinius, didinant Spaudos ir radijo rėmimo fondą bei tarpininkaujant bendradarbiavimo programoms su tarptautiniais fondais.
- parengti kultūros paveldo apsaugos politikos nuostatas ir jų įgyvendinimo strategiją, nustatyti kultūros paveldo apsaugos prioritetus; pasiekti, kad kultūros ir gamtos paveldo apsauga taptų viena iš prioritetinių valstybės sričių;
Esame už žiniasklaidos priemonių laisvę ir įvairovę, atmetame bet kokius mėginimus riboti spaudos laisvę. Siūlome:
- remti žiniasklaidos priemonių savireguliacijos principą;
- remti Europos konvencijos dėl televizijos be sienų nuostatas žiniasklaidos bei reklamos vartotojų smurto propagavimo, pornografijos bei klaidinančios informacijos ribojimo srityse;
- siekti, kad mokyklose būtų įvestos pamokos, skirtos ir žiniasklaidos priemonių analizei; jau mokykloje kiekvienas žmogus turi būti ugdomas savarankiškai ir atsakingai elgtis su visuomenės informavimo priemonėmis bei naudotis teigiamomis jų savybėmis.
Kaimo žmogus turi jaustis pilnateisis ir orus savo šalies pilietis; valstybės parama kaimui turi būti pelninga, paremta aiškiai motyvuotais prioritetais. Siūlome:
- parengti aiškią Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, spartinti bei kuo greičiau pabaigti žemės grąžinimą buvusiems savininkams bei nuosavybės teise įforminti asmeninio ūkio naudojimą; skatinti ekologinę žemdirbystę;
- padėti kaimo žmonėms greta tradicinės žemdirbystės vystyti alternatyvius verslus, tobulinti Kaimo rėmimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką;
- numatyti ir plėtoti išorinę žemės ūkio rinkos apsaugą; kasmet žemės ūkiui remti skirti stabilią šalies biudžeto lėšų dalį; sudaryti optimalias sąlygas kaimo žmonėms pasinaudoti pagal SAPARD programą Europos Sąjungos skiriamomis lėšomis;
- pritaikyti kaimo žmonių poreikiams sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistemas, pertvarkyti socialinių ir gydymo paslaugų teikimą kaimo gyventojams taip, kad jos būtų prieinamos visiems; vystyti socialinę bei kultūrinę infrastruktūrą kaime, gerinti švietimo institucijų kaimo vietovėse veiklos kokybę;
SOCIALINĖ POLITIKA, JAUNIMO REIKALAI IR SVEIKATOS APSAUGA
Lietuvos valstybės socialinės politikos tikslas - remiantis solidarumo ir subsidiarumo principais sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui savo jėgomis tvarkytis gyvenimą bei laisvai ir atsakingai kurti savo ateitį. Jaunimas turi tapti socialiai apsaugota visuomenės grupe – socialinės programos jaunimo politikos srityje -- tai ne lengvatų bei labdaros skirstymas, bet veiksmingos investicijos į mūsų valstybės ateitį. Lietuvos žmonės turi jausti, kas jų sveikata saugoma. Jie turi būti tikri, kad visą gyvenimą jiems bus teikiama reikalinga sveikatos priežiūra, kuri bus prieinama ir geros kokybės . Siūlome:
- vystyti naujų darbo vietų steigimą ir išlaikymą skatinančią sistemą, skiriant šioms problemoms ypatingą dėmesį kaime bei įgyvendinant mokesčių (pelno, fizinių asmenų pajamų) lengvatas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms;
- tobulinti profesinio mokymo sistemą investuojant į mokymo įstaigų vystymą, mokymo programų kokybę, stengtis, kad kuo daugiau nepasirengusių darbo rinkai šalies gyventojų, ypač jaunimas, turėtų motyvaciją dirbti, įgyti profesiją ir kelti kvalifikaciją;
- suformuoti institucijas (nebūtinai valstybines), kurių tikslas - integruoti į visuomenę socialiai remtinas gyventojų grupes (žmones su negalia, taip pat grįžtančius iš įkalinimo vietų ir kt.);
- reformuoti valstybinę socialinio draudimo sistemą sukuriant savarankiškus pensijų, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų gamyboje draudimo fondus, įvedant privalomo kaupiamojo draudimo principą; sukurti papildomo nevalstybinio socialinio draudimo sistemą, didinti gyventojų suinteresuotumą socialinio draudimo mokesčiais;
- vystyti socialinių paslaugų ir paramos sistemą bei didinti jos efektyvumą, decentralizuojant valstybinių globos įstaigų valdymą, ugdant ir mokant socialinius darbuotojus, stiprinant globos įstaigų materialinę bazę, remiant nevalstybines socialinės globos ir paramos, karitatyvines, neįgaliųjų asmenų organizacijas; siekti, kad pašalpos ir kompensacijos pasiektų tuos, kam iš tiesų yra reikalingos;
- vystyti trišalio socialinės politikos reguliavimo sistemą, didinant socialinių partnerių atsakomybę, remiant profesinių sąjungų bei darbdavių bendrijų vystymąsi;
- operatyviai ir išsamiai informuoti visuomenę apie socialinės raidos programas, priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus; įvertinti socialinės raidos globalizacijos padarinius stojimo į ES atveju;
- parengti specializuotas programas miesto ir kaimo jaunimo bei specifinių jaunų žmonių – moksleivių, studentų, jaunų darbininkų ir ūkininkų - grupių problemoms spręsti, užtikrinti galimybes pačiam jaunimui tvarkytis savo gyvenimą;
- sudaryti galimybes jaunoms šeimoms palankesnėmis sąlygomis įsigyti būstą;
- garantuoti visiems piliečiams prieinamą sveikatos apsaugą, orientuotą į pirminę sveikatos priežiūrą; gydymą, reabilitaciją, slaugą vertinti ne kaip atskiras grandis, bet kaip nuoseklius sveikatą gerinančius veiksmus;
- pirminės sveikatos apsaugos sistemą orientuoti į šeimos gydytojų ir medicinos seserų paslaugas; sumažinti ligoninių, liekančių stacionare naktį, skaičių; ypatingą dėmesį kreipti į pirminę profilaktiką;
- sveikatos apsaugai skirtas finansavimas turi būti tvarkomas taip, kad pinigai “eitų paskui ligonį”, ir neturėtų būti naudojamas kitoms socialinėms problemoms spręsti;
- didinti galimybes neįgaliesiems pasirinkti specialiąsias ir pagalbines mokyklas, padedančias jiems integruotis į visuomenæ.
Moderni aplinkos apsauga yra vienas iš kertinių akmenų, kuriant ateities visuomenę Lietuvoje. Lengviau, pigiau ir sveikiau stengtis išsaugoti aplinką nei taisyti jos žalojimo padarinius. Siūlome:
- palaipsniui šalyje įdiegti Europos Sąjungoje priimtus aplinkos apsaugos standartus; kryptinga mokesčių politika skatinti neteršiančią aplinkos bei kuo mažiau atliekų paliekančią gamybą; naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, biodujas, statyti vėjo jėgaines, atkurti ir puoselėti hidroelektrinių tinklą;
- sukurti arba pertvarkyti modernių technologijų pagrindu miestų bei kaimų vandens tiekimo ir vandenvalos ūkius; šiam tikslui panaudoti finansinę ir metodinę tarptautinių gamtosaugos fondų paramą;
- puoselėti gamtinius rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus; vystyti turizmą – iš jo gautas pajamas skirti saugomoms teritorijoms tvarkyti, užtikrinti aplinkos užterštumo kontrolę, diegti automatizuotas tokios kontrolės sistemas;
- vystyti ekologinį švietimą.
EKONOMIKOS IR FINANSŲ POLITIKA
Rinka ir konkurencija yra pagrindiniai veiksmingos ekonominės sistemos elementai, skatinantys efektyviai ir nebrangiai aprūpinti vartotojus prekėmis bei paslaugomis, gaminti tokią produkciją, kurios jiems reikia. Rinkos dėsniai nėra tapatūs socialiniam teisingumui, todėl remiame ekologinę ir socialią rinkos ekonomiką, kuri rinką ir socialines paslaugas suvienija į politinę visumą. XXI amžiuje ekonominė politika nebegali būti griežtai partinė, stereotipiškai orientuota tik į dešinumo – kairumo skalę. Socialiai orientuota rinkos ekonomika turi ne tarnauti kurio nors gyventojų sluoksnio interesams, o derinti visų interesus. Siūlome:
- siekti, kad socialinis teisingumas taptų esminiu ekonominės politikos prioritetu. Mokesčiai bei rinkliavos ar biurokratiniai barjerai neturi žlugdyti privačios iniciatyvos bei dirbančiųjų ar verslininkų pastangų;
- siekti narystės Pasaulio prekybos organizacijoje, skatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą ir tarptautinį verslininkų bendradarbiavimą, nustatyti europinius kokybės standartus gaminamai Lietuvoje bei importuojamai produkcijai;
- išlaikyti numatytus valstybės skolos rodiklius, mažinti valstybės išlaidas, revizuoti valstybės funkcijas, apribojant valstybės garantijų už paskolas teikimą, subalansuojant užsienio skolą su BVP, mažinant valstybės skolinimąsi užsienyje, skatinant vidaus taupymą, pritraukiant pačių įmonių lėšas, komercinių bankų paskolas, suaktyvinant vertybinių popierių pardavimą gyventojams ir mažinant bankų skolinimąsi užsienyje;
- siekti, kad įmonių bei žemės privatizavimas būtu viešas ir skaidrus;
- skatinti Lietuvos, kaip tranzito šalies, vaidmens augimą,;
- fiskalinėje politikoje stengtis pašalinti nekontroliuojamai didėjantį biudžeto deficitą, įvesti griežtą, bet dinamišką strateginį valstybės ekonomikos ir finansų planavimą, reglamentuotą ir racionalų valstybės finansų valdymą;
- mokesčių surinkimą gerinti ne didinant mokesčių tarifus, bet laiku ir greitai pašalinant mokesčių išvengimo galimybes; apmokestinti ne gamybos išlaidas, o pajamas;
- pakeisti nacionalinio biudžeto struktūrą, kad socialinio būsto fondas būtų palaikomas ne vien iš savivaldybės, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų;
- siekti, kad pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos reformos kryptis būtų galiojančių mokesčių įstatymų peržiūrėjimas, jų derinimas prie Europos Sąjungos reikalavimų, perkeliant didžiąją mokesčių dalį nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių;
- siekti, jog Lietuvos Bankas taptų visiškai savarankiška, didesnes teises turinti institucija.
NACIONALINIS SAUGUMAS IR UŽSIENIO POLITIKA
Lietuva buvo ir liks neatsiejama vientisos ir laisvos Europos dalis, todėl ji prisiima bendrą atsakomybę už Europos istorinį paveldą, žmonių gerovę, naujos saugumo architektūros kūrimą, kontinento ekonomikos būklę. Siūlome:
- politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekti kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), įgyvendinti pasirengimo narystei NATO programą, pagrįstą reikiamais resursais, aktyviai derėtis dėl įstojimo į Europos Sąjungą, tačiau kartu stengtis, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į Lietuvos ūkio ir gyventojų ekonominius bei socialinius interesus; plėtoti dvišalius santykius su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis bei kandidatėmis; vykdyti tose šalyse aktyvią informacinę kampaniją;
- sukurti nacionalinio saugumo strategiją ;
- plėtoti abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Palaikyti vienodai gerus kaimyninius santykius su visomis regiono valstybėmis; aktyviai prisidėti prie Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavimo. Stiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą užsienyje;
- aktyviai informuoti visuomenę apie šalies integracijos į NATO privalumus bei atsiveriančias galimybes;
- sukurti efektyvią krizių valdymo sistemą, pilietinio pasipriešinimo rengimo centrą;
- užtikrinti būtiniausias krašto apsaugos sistemos plėtros ir funkcionavimo reikmes atitinkantį finansavimą.
Krikščioniškoji demokratija yra laiko išbandyta politinė ideologija, daugiau kaip šimtmetį dorai tarnaujanti žmonėms, padėjusi iš krizės išbristi daugeliui dabar klestinčių Europos valstybių. Šios ideologijos amžinieji principai – laisvė, solidarumas ir subsidiarumas – šiandien yra besivienijančios modernios Europos pamatas.
Mes, Modernieji krikščionys demokratai, tęsdami krikščioniškosios demokratijos tradiciją Lietuvoje, siekiame atstovauti visiems Lietuvos gyventojams, esame atviri dialogui su visais, kurie gerbia krikščioniškas vertybes ir nuostatas.
MKDS Pirmininkas Vytautas Bogušis