SANTRAUKA

LIETUVOS VALSTIEČIŲ PARTIJOS LR SEIMO RINKIMŲ

PROGRAMA

“STIPRUS KAIMAS – STIPRI LIETUVA”

1905 m. gruodžio 4 d. Vilniuje susirinko Didysis Seimas, kurio daugumą sudarė valstiečiai. Jame buvo priimtas pagrindinis valstiečių politinis nutarimas: “Mes, Lietuvos valsčionys, tvirtai tikime, jog tik tada galėsime žmoniškai gyventi, kada mes patys valdysimės…”

Lietuvos valstiečių partija įsitikinus, kad valdžios vykdomas kaimo žmonių žlugdymas nesiliaus, jeigu LR Seime žemdirbių neatstovaus žemdirbiai. Kaimo žmonių – trečdalio tautos – interesus turi ginti atitinkamas žemdirbių skaičius Seime.

Neatsitiktinai valstiečių partijos rinkimų sąrašuose absoliučią daugumą sudaro žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žemės ūkiu – ūkininkai, žemės ūkio bendrovių, perdirbamosios pramonės, šalutinių ir žemės ūkį aptarnaujančių šakų vadovai ir darbuotojai, agrarinių mokslų atstovai.

Svarbiausias Lietuvos valstiečių partijos tikslas - ginti kaimo žmonių ekonominius, socialinius, kultūrinius ir kitus interesus, tam pasitelkiant visas kaimo intelektualines pajėgas bei įgyvendindinti LVP parengtą žemės ūkio strategiją. Manome, kad šios strategijos vykdymas užtikrins žemės ūkio plėtrą, žemės ūkio gamybos efektyvumo didinimą, žemdirbių pajamas.

Žemės ūkio strategijoje numatyta, kad valstybė turi:

reguliuoti ekonominius santykius žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sferoje.

užtikrinti žemdirbių pajamų palaikymo principą, derinant minimalių supirkimo kainų, tiesioginių išmokų, rinkos apsaugos ir eksporto rėmimo mechanizmus.

garantuoti, kad visi paramos ir jos skatinimo mechanizmai funkcionuotų, o finansavimas būtų savalaikis.

užtikrinti reikiamą mokslo, švietimo ir konsultavimo struktūrų finansavimą, padedant tvirtus pamatus žemės ūkio modernizavimui ir efektyvumo didinimui.

vykdyti tokią rinkos apsaugos ir eksporto politiką, kad vietinės gamybos produkcija būtų konkurentabili Lietuvoje ir užsienyje.

Manome, kad įgyvendinant šiuos tikslus būtina:

užtikrinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo vykdymą, kad žemės ūkiui kasmet būtų skiriama 10% nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat tikslinės užsienio paskolos.

panaikinti akcizą dyzeliniams degalams, naudojamiems žemės ūkyje, sumažinti elektros energijos kainą kaimo gyventojams, skatinant pasėlių ir gyvulių draudimą, žemdirbiams kompensuoti 50 % draudimo įmokų.

panaikinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, reguliuoti tokių maisto produktų, kaip pienas, mėsa, duona prekybinius antkainius, nustatomus prekybininkų bei sukurti efektyvią subsidijavimo tvarką.

visomis finansinėmis, mokesčių ir organizacinėmis priemonėmis skatinti kooperacijos plėtrą žemės ūkyje.

pertvarkyti pieno kokybės nustatymo sistemą, kokybės tyrimus atliekant pieno perdirbimo įmonėse.

atšaukus pieno rinkos liberalizavimą, nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, kurios užtikrintų pieno gamybos rentabilumą. Minimali pieno supirkimo kaina ganiavos laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 55 cnt, tvartiniu laikotarpiu - 70 cnt. už kilogramą.

mokėti tiesiogines išmokas už parduodamus galvijus – 380 Lt, už mėsinių veislių ir mišrūnus – 650 Lt. Nustatyti minimalias galvijų ir kiaulių supirkimo kainas. Remiant galvijienos ir kiaulienos eksportą skirti eksporto subsidijas.

nustatyti grūdų intervencines supirkimo kainas 2000 metų sezono grūdams: 450 Lt/t - maistiniams kviečiams, 400 Lt/t - maistiniams rugiams, 900 Lt/t - grikiams, mokėti tiesiogines išmokas už javų pasėlių plotą – 300 Lt/ha. Nustatyti rapsų grūdų supirkimo kvotą, minimalias kainas bei papildomą 150 Lt/t išmoką. Grūdų importą apriboti iki bus panaudoti visi Lietuvoje išauginti grūdai.

deramą dėmesį skirti kitoms žemės ūkio šakoms – cukrinių runkelių auginimui, sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei, ekologinei žemdirbystei bei žuvininkystės verslams,

ekonomiškai paremti žemdirbius, ūkininkaujančius nederlingose žemėse, skiriant jiems tiesiogines išmokas, finansuoti labiausiai nederlingų žemių apželdinimą miškais, remti agroturizmą, kitus kaimiškus verslus.

Siekti, kad iki 2002 m. pabaigos visiems piliečiams būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Suteikti teisę žemės ūkio paskirties žemę be apribojimų įsigyti Lietuvos juridiniams asmenims, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, panaikinti apribojimus žemę įsigyjant fiziniams asmenims. Žemės pardavimo užsieniečiams klausimą svarstyti tik po žemės reformos ir susiformavus naujai žemėnaudai, bet ne anksčiau, kaip 2008 metais.

Švietimas ir mokslas turi įgauti prioritetinį vaidmenį. Perėjimas prie dešimtmetės pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo įvedimas ir mokyklų tinklo optimizavimas turi gerinti kaimo moksleivių švietimo poreikius. Būtina, kad kuo daugiau kaimo moksleivių baigtų pagrindinę mokyklą ir tęstų mokslą vidurinėje mokykloje, profesinio rengimo sistemoje ir aukštosiose mokyklose. Rūpinsimės, kad šiuo metu vykdoma mokyklų profiliavimo politika būtų itin lanksti kaimo vietovėse.

Sieksime, kad ne mažiau kaip 30 % viso valstybinio studijų finansavimo lėšų būtų skirta kaimo ir miestelių mokyklas baigusių ir į aukštąsias mokyklas įstojusių studentų finansavimui.

Nedarbas - svarbi šalies ekonominės politikos dalis, todėl būtina didinti gyventojų įsidarbinimo galimybes, remiant regionines ir įvairioms gyventojų grupėms skirtas užimtumo programas, plačiau organizuojant viešuosius darbus bei profesinį perkvalifikavimą. Spręsti jaunimo integracijos į darbo rinką problemas, tobulinant profesinio orientavimo sistemą.

Sukurti skurdo kaime mažinimo strategiją orientuojantis į perteklinės jėgos kaime mažinimą, kartu siekiant prioritetinio kaimo gyventojų profesinio mokymo bei perkvalifikavimo, orientuojant kaimo gyventojus į įvairius verslus.

Socialinio draudimo sistemą Lietuvoje reikia tobulinti ir reformuoti. Plečiant ūkininkų soc. draudimo bazę, reikia įteisinti jų lengvatinį draudimą, nustatant realų tarifą.

Numatyti realią paramą jaunoms šeimoms gimus vaikui ir įsigyjant būstą.

Tobulinti vaikų globos įstatymą, integruojant beglobius vaikus į šeimas. Esama piniginė parama, skiriama tokių vaikų globai, turi būti papildyta socialinėmis paslaugomis.

Siekti tėvų, neauginančių savo vaikų, finansinės atsakomybės.

Peržiūrėti socialinių paslaugų finansavimo sistemą, sudaryti žmonėms galimybes pasirinkti norimą globos įstaigą ar globos formą.

Įvesti progresyvinį pajamų mokestį nuo 200 000 Lt per metus uždirbtų pajamų.

Pradedantiems ūkininkauti, įkūrus smulkų verslą ar kooperatyvą 3-ejus metus atleisti nuo mokesčių, išskyrus su darbo santykiais susijusius mokesčius – socialinio draudimo ir fizinių asmenų pajamų mokesčiu.

Norintiems pradėti verslą kaimo vietovėse supaprastinti veiklos įteisinimą – vietoj UAB ar personalinės įmonės steigimo leisti už simbolinę kainą įsigyti patentą.

Panaikinti Darbo sutarties įstatymo reikalavimus dėl padienių darbininkų darbo pas ūkininkus.

Ekonomines reformas orientuoti į ilgalaikės plėtros perspektyvas, prekinio ūkio kūrimą.

Sudaryti sąlygas tolygiam finansavimo paskirstymui visai teisėsaugos sistemai. Skatinti tokias poveikio nusikaltėliams priemones (bausmes), kurios užtikrintų žalos aukai atlyginimą, o ne paprasčiausią nusikaltėlio nubaudimą.

Tobulinti teisinių konsultacijų teikimo tvarką - paprastesniais klausimais leisti konsultuoti teisininkams, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą, o ne tik advokatams ar padėjėjams.

Skatinti pilietinę visuomenę, kad ji pati gintų savo interesus teisinėmis priemonėmis. Tuo tikslu reikia vykdyti teisinio visuomenės švietimo programas steigiant teisinių konsultacijų (teisinio švietimo) centrus.

Kiekviena nuosavybės forma yra gerbtina, todėl būtina nustatyti reikalavimus, kad mokesčių inspekcija, kitos valstybinės institucijos galėtų daryti patikrinimus įmonėse, paimti šių įmonių dokumentus tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog įmonė savo veikloje pažeidinėja įstatymus arba siekiant užkirsti kelią įstatymų pažeidimams. Nepagrįstai nutraukusi įmonės ar ūkininko darbą ir tuo padariusi žalą valstybinė institucija privalo atlyginti padarytus nuostolius.

Būtina atgaivinti ne tik gyventojų pasitikėjimą medikais, bet ir pastarųjų – valstybe, siekti, kad sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis atitiktų jų kvalifikaciją, darbo sudėtingumą ir svarbą. Taip pat būtina adekvačiai įvertinti sankcijas už aplaidų ar nusikalstamą medicinos darbuotojų pareigų atlikimą, padarius žalą žmogaus sveikatai. Valstybės investicijos į sveikatos apsaugą turi būti vykdomos racionaliai ir viešai. Reikia panaikinti visas kliūtis, stabdančias privačios medicinos plėtrą. Deramą dėmesį skirti ligų profilaktikai ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms – kaimų ambulatorijoms, miestelių ligoninėms. Būtina efektyviai informuoti pacientus apie jų teises, skatinti žmonių rūpinimąsi savo sveikata. Siūlome spartinti Bendrosios praktikos gydytojų perkvalifikavimą bei ruošimą, ypač kaimuose ir miesteliuose. Reikia tobulinti kompensavimo už vaistus tvarką, atsižvelgiant į žmonių socialinę padėtį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sunkių ligonių gydymui užsienyje. Šioje srityje būtinas kuo didesnis lankstumas ir operatyvumas atsižvelgiant ne tik į taisykles, bet kiekvieną atvejį atskirai.

Turi būti pertvarkytas centrinės valdžios valdymo aparatas, reorganizuojant ministerijas, departamentus, kad sumažėtų valdininkijos aparatas, besidubliuojančios įstaigos būtų panaikintos.

Vienas žmogus negali užimti dviejų svarbių pareigybių – Seimo nario ir ministro ir tuo pačiu gauti dvejus atlyginimus. Visi į LR Seimą išrinkti Lietuvos valstiečių partijos atstovai privalės atsisakyti savo mandato, jeigu taps ministerijų vadovais.

Panaikinus apskričių institucijas įsteigti regioninius administracinius vienetus, kuriuos suformuoti pagal savivaldos principus ir suteikti jiems įgaliojimus spręsti regionų perspektyvinio vystymo, gyventojų užimtumo, ekologinius ir kt. klausimus.

Dalį mokesčių priskirti savivaldybėms, tuo leisdžiant joms pačioms nustatyti jų dydžius bei teisę juos administruoti;

Savivaldybių priežiūrą vykdyti tik taip, kaip numato įstatymai.

Siekti gerų santykių su visomis valstybėmis, atgaivinti šaltus politinius ir ekonominius santykius su Rytų valstybėmis.

LVP yra įsitikinusi, kad ekonominę veiklą reguliuojančias ES normas reikia perimti laipsniškai. Lietuvos ekonominės situacijos neatitinkančios ir daug kainuojančios normos bei aukšti standartai turi būti įdiegti tik po pagrįstai nustatyto pereinamojo laikotarpio. Galutinis sprendimas dėl stojimo į ES ir NATO turi būti priimtas tautos referendumu.

Simboliškai mūsų partijos tikslus apibūdina beveik prieš šimtmetį priimtos Valstiečių sąjungos programos teiginiai: “(…) patiems ar per savo įgaliotinius, neskriaudžiamiems save valdyti bei pagerinti valstiečių būvį; apsaugoti piliečius nuo perkupčių išnaudojimo ir Lietuvos ūkio atstatymą remti kooperacijos pamatais”.