Lietuvių tautininkų sąjungos LR Seimo rinkimų programa

Pakilusi į laisvę ir išsivadavusi, atkūrusi savo valstybės nepriklausomybę, mūsų tauta vėl pažeminta ir supriešinta. Dešimtį metų valstybę valdžiusių ar realią įtaką turėjusių partijų vykdytos politikos rezultatas – nuskurdinta, praskolinta, išparduota Lietuva.

Gilėjanti valstybės krizė, nepriklausomybės praradimo grėsmė, ekonomikos, teisingumo, moralės griūtis, didėjanti socialinė praraja tarp lobstančių ir skurstančių, visuomenės nusivylimas valdžia ir net savo valstybe reikalauja tautinių demokratinių partijų susitelkimo ir pasiryžimo kartu dirbti piliečių, tautos, valstybės gerovei, saugumui. Todėl

Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos nacionaldemokratų partija

sujungia savo jėgas ir idėjas, vienijasi į koaliciją – Tautos Frontą, kartu dalyvauja 2000-ųjų metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir skelbia šią rinkimų programą.

Artimiausias ir svarbiausias Tautos Fronto uždavinys – prikelti iš sąstingio Lietuvos ūkį ir pradėti sparčią jo plėtrą, sudaryti palankiausias sąlygas lietuviškam kapitalui, verslui, gamybai, kiekvieno žmogaus turtėjimui ir valstybės iždo gausėjimui. Lietuvoje reikia sukurti daug palankesnes ūkio plėtros sąlygas, užtikrinti žymiai spartesnius ekonomikos augimo tempus nei kitose Europos valstybėse. Tik šitokiu keliu artėsime prie išsivysčiusių šalių lygio. Artėsime, jeigu įvykdysime ryžtingas, radikalias ekonomikos, teisėtvarkos, valstybės valdymo ir savivaldos reformas, jeigu įvesime visiems vienodai teisingą ir griežtą tvarką, jeigu įgyvendinsime savarankišką, Lietuvai naudingą politiką.

UŽSIENIO POLITIKA.

Mes pasisakome už gerus santykius su visais kaimynais, už aktyvų, pagarbų ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su visomis valstybėmis, valstybių sąjungomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Siekiame Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, manydami, kad tai vienintelė patikima Lietuvos saugumo garantija. Esame susirūpinę per ilgai nesulaukdami tvirtų įsipareigojimų užtikrinti saugumą ir stabilumą Baltijos regione, apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Norėtume, kad apie tokius įsipareigojimus būtų pareikšta dar netapus Lietuvai NATO nare, sudarant galimybę ruoštis narystei saugumo struktūrose ne silpninant, o stiprinant Lietuvą.

Mes pasisakome prieš bet kokius veiksmus ir sprendimus, kurie grėstų valstybės nepriklausomybei, savarankiškumui, galimybei patiems spręsti tautos ir valstybės likimą.

Manome, kad kitų partijų deklaruojamas siekis kuo skubiau Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą nėra deramai motyvuotas ir pagrįstas, yra per ankstyvas. Narystė Europos Sąjungoje, tinkamai nepasirengus, paliktų Lietuvą nuolat atsiliekančių, antrarūšių šalių grupėje. Net ir sparčiai vystantis bei stiprėjant, prireiks bent dešimties metų, kol Lietuva taps pajėgia konkurente ir lygiaverte partnere kitoms Europos Sąjungos šalims, kol narystė Europos Sąjungoje galės būti ekonomiškai naudinga Lietuvai. Tuomet reiktų surengti referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Pagaliau, šiandieną niekas nežino, kokia Europos Sąjunga bus po keleto metų, kokios bus narystės joje sąlygos.

TARPTAUTINIS TARPININKAVIMAS.

Lietuva – bendros pasaulio ekonomikos dalis, turinti labai geras, bet iki šiol tinkamai nepanaudojamas galimybes tarptautiniam ekonominiam tarpininkavimui, bendradarbiavimui, lanksčiai partnerystei. Tokias galimybes lemia Lietuvos vieta tarp dviejų didelių ūkio sistemų Rytuose ir Vakaruose, mūsų visuomenės intelektualinis potencialas, atvirumas ir tolerancija.Tarptautinis tarpininkavimas – tai tarptautinių komunikacijų aptarnavimas, žaliavų ir prekių tranzitas, finansinis tarpininkavimas, mokslo ir informacijos paslaugos, kultūros mainai, turizmas. Tarptautinio tarpininkavimo plėtra užtikrins palankesnę užsienio investicijų aplinką, didins mūsų šalies ekonominį ir politinį saugumą, skatins ir spartins inovacijas, visuomenės dinamizmą ir modernizaciją. Tarptautinio tarpininkavimo vystymą, sudarant jam kuo palankesnes, patrauklesnes sąlygas, mes laikome viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos sparčios plėtros prielaidų.

Tautos Frontas pasisako už stabilią finansų politiką. Lietuvos ūkio subjektų veiklos aplinka turi būti iš anksto prognozuojama, be staigių pokyčių ar sukrėtimų. Tam reikia valstybės biudžeto disciplinuoto tvarkymo, realiai subalansuoto valstybės pajamų ir išlaidų santykio, strategiškai pagrįstos įstatymų leidybos, savarankiškos, Lietuvos ekonomikai optimalios monetarinės politikos. Lietuva neturėtų atsisakyti savo nacionalinės valiutos, nes tai atimtų galimybę monetarinėmis priemonėmis lanksčiai reaguoti į normalius konjunktūros svyravimus, tai menkintų Lietuvos tarptautinio tarpininkavimo galimybes.

Mes manome, kad fiksuoto valiutos kurso sistema jau nebeatitinka Lietuvos ūkio poreikių. Tačiau mes nepritariame ir kitam kraštutinumui – perėjimui prie laisvai svyruojančio lito kurso. Mes siūlome pereiti prie kompromisinės slankiojo valiutos kurso sistemos. Tai leistų be sukrėtimų ir nuostolių pritaikyti lito vertę kitų valiutų atžvilgiu, litui nuvertėti tiek, kiek reikalautų susiklosčiusios aplinkybės, infliacija, deficitas. Toks slankus lito vertės svyravimas iš anksto numatytu kursu sustiprintų Lietuvos gamintojų konkurencingumą užsienio rinkose.

Dabar nustatytų mokesčių našta yra per sunki silpnam šalies ūkiui. Ji stabdo ekonomikos vystymąsi, slegia ir skurdina didžiąją dalį gyventojų. Siūlome taip pertvarkyti mokesčių sistemą, kad ji ne tik aprūpintų valstybės iždą reikalingomis pajamomis, bet ir skatintų verslo plėtrą bei eksportą.

Būtų neišmintinga nuolat kelti akcizus alkoholiui ir kurui vien tam, kad pasiektume ES lygį arba trumpam užkamšytume biudžeto skyles. Tai priemonės, kurios užkrauna per sunkią naštą Lietuvos ūkiui. Kuro branginimas skaudžiai atsiliepia visai šalies ekonomikai, didėjantys kuro ir alkoholio akcizai skatina kontrabandą ir silpnina Lietuvos gamintojų konkurencines galimybes. Siūlome nedidinti akcizo mokesčio naftos produktams ir alkoholio gaminiams.

Šiuo mūsų šalies ekonominio nuosmukio laikotarpiu svarbu atgaivinti vidaus vartojimą ir mažinti eksportuotojų kaštus. Kaip vieną iš pagrindinių priemonių mes siūlome nustatyti racionalesnį, teisingesnį pridėtinės vertės mokestį, kuris nestabdytų ekonomikos plėtros. Būtų tikslinga maisto produktų gamybos srityje nustatyti žemesnį PVM lygį nei kitose Lietuvos ūkio šakose - padidėtų gyventojų galimybė geriau maitintis, pagyvėtų apyvarta. Tai turėtų teigiamą įtaką ne tik maisto, bet ir žemės ūkio produktų gamybos stiprinimui.

Valstybė turi skatinti ir saugoti ekonominio veikimo laisvę, prižiūrėdama, kad ta laisve nebūtų piktnaudžiaujama. Moderni rinkos ekonomika – tai atsakinga ekonominė laisvė, bet ne ekonominė anarchija ar savivalė.

Gyvybiškai būtinos kuo aktyvesnės ir gausesnės investicijos į Lietuvos ūkį. Pirmiausia jos turi būti pritrauktos gamybai modernizuoti ir plėsti, eksportui didinti. Reikia palengvinti lietuviško kapitalo investavimo sąlygas, kad jis, patikimai ginamas valstybės, kuo plačiau įsilietų į krašto ekonomikos gaivinimą.

Labai svarbus Lietuvos ūkio sparčiai plėtrai yra ir užsienio kapitalas . Tačiau reikalinga tokia investicijų skatinimo politika, kuri sąlygotų modernios pramonės sukūrimą, kuo platesnių užsienio rinkų įsisavinimą, nesudarytų monopolinių sąlygų dirbti vien Lietuvos rinkai. Tam reiktų kurti modernias užsienio kapitalo įmones, dirbančias eksportui, bendras įmones, dirbančias ir Lietuvos rinkai, ir eksportui, bet neskatinti užsienio investicijų į monopolinę pramonę, dirbančią tik Lietuvos rinkai.

Už ypatingai palankias verslui galimybes užsienio investuotojai turi vykdyti tam tikras sąlygas: kartu su jų kapitalu į Lietuvą turi ateiti modernios technologijos, jeigu reikia – ir žaliavos, tačiau būtinai – užsienio rinkos Lietuvoje gaminamai produkcijai.

Nors užsienio kapitalas yra labai reikalingas ūkio plėtrai ir modernizavimui, tačiau negalima be atodairos pardavinėti objektų, kurių veiklos sritis yra strategiškai svarbi arba monopolinė Lietuvos vidaus rinkoje. Kiekvienu atveju reikia atskirai sverti, kokią valstybės kontrolės dalį būtina išlaikyti.

Lietuva, būdama tarp dviejų didelių ūkinių teritorijų, yra ir bus susieta su dviem energetinėmis sistemomis. Viena Rytuose – kol kas nestabili ir perdėm politizuota, kita Vakaruose – pernelyg priklausoma nuo žaliavų importo. Todėl Lietuvai kitos išeities nėra, kaip turėti kuo savarankiškesnę energijos gamybos sistemą, pajėgią amortizuoti tiek galimas krizes Rytuose, tiek nesklandumus Vakaruose.

Tinkamiausias sprendimas - pažangi, saugi ir taupi nuosava vakarietiško tipo branduolinė jėgainė. Greta to, tinklų sąsaja su Vakarais ir kuo didesnis energetinių žaliavų tranzitas iš Rytų būtų tie veiksniai, kurie užtikrintų didžiausią mūsų energetinės sistemos tamprumą, suteiktų plačiausio manevro laisvę siekiant išvengti vienpusiškos priklausomybės gyvybiškai svarbioje ūkio srityje. Lietuvos energetika turi būti orientuota pirmiausia vidiniams plėtros poreikiams patenkinti, o rezerviniai pajėgumai – maksimaliai dirbti eksportui, tuo būdu sudarydami finansines prielaidas energetikos modernizacijai. Elektros energijos kaina Lietuvos vartotojams galėtų būti žymiai mažesnė.

Lietuva turi spartinti savo elektros tinklo prijungimą prie kaimyninės Lenkijos, o perspektyvoje ir su Vakarų Europa.

Lietuva, nors neturinti didelių gamtinių žaliavų išteklių, yra pajėgi plėtoti kvalifikuotam darbui ir mokslui imlią pramonę, pasirinkti intensyvios plėtros kryptį. Tai įgalintų iš karto įsijungti į konkurencinę kovą šiuolaikiniame lygyje. Kartu tai palankiai atsilieptų kitų sektorių raidai, tuo pačiu – visokeriopai krašto pažangai. Pramonės plėtra leistų greičiau ir efektyviau įveikti užtrukusį socialinės – ekonominės adaptacijos laikotarpį.

Viena iš perspektyvių sričių – intelektualios programinės produkcijos gamyba ir eksportas.

Palankios, lengvatinės sąlygos, suteiktos informacinių technologijų gamybai, įgalintų Lietuvą greičiau įsiveržti į pačias perspektyviausias rinkas. Tokios sąlygos šiai pramonei reikalingos dar ir todėl, kad jos pagrindą sudaro imlios investicijoms vidutinės įmonės. Pirmiausia į jas turėtų būti kviečiamos investuoti viso pasaulio kompanijos. Naujas įmones, naujas darbo vietas reikia steigti, jas tolygiau išdėstant šalies regionuose.

Pramonės pakilimas greitai pagerintų didžiosios visuomenės dalies būklę. Padidėjus pramonės ir su ja susijusių darbuotojų pajamoms, išaugtų įplaukos į šalies biudžetą, padidėtų gyventojų perkamoji galia, o kartu – vietinės produkcijos, ypač – maisto produktų, vartojimas. Tai teigiamai atsilieptų ir labiausiai problemiškam agrariniam sektoriui.

Lietuvos kaimas, žemės ūkis ilgą laiką buvo tautos gerovės, jos socialinio stabilumo pagrindas. Tačiau naujomis ekonominėmis sąlygomis jis reformuojamas netoliaregiškai, skubotai ir dirbtinai artinant Lietuvos kaimo sanklodą prie Europos Sąjungos standartų ir reikalavimų. Reikalinga laipsniška, subalansuota ir ilgalaikę perspektyvą turinti Lietuvos kaimo pertvarka.

Pagrindinė kaimo vystymo kryptis – žemės ūkio modernizacija, gamybos įvairovės didinimas. Modernus žemės ūkis vystytinas taip, kad patenkintų esamus ir būsimus Lietuvos poreikius ir būtų panaudotas perspektyvios produkcijos eksportui į pasaulines rinkas. Tai reiškia, kad pasaulinėse rinkose Lietuvai netikslinga konkuruoti daugelyje tradicinių agrarinio ūkio šakų, išskyrus tas, kurių esamas efektyvumas didelis jau dabar. Modernizavusi žemės ūkį ir pasinaudojusi savo gamtinėmis sąlygomis, Lietuva gali apimti didelę dalį sparčiai besiplėtojančios ekologinių maisto produktų rinkos užsienyje. Tokia agrarinio ūkio pakraipa būtų palanki, naudinga ir stambiems ar vidutiniams gamybinės paskirties ūkiams, ir smulkesniems šeimos ūkiams, kurie yra daugumos kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas.

Šiuolaikiška, intensyvi kaimo ūkio plėtra negalima be valstybės paramos. Esama skurdi, neefektyvi parama kaimui, palaikanti ekstensyvų atsilikusį ūkį ir iš esmės turinti socialinės pašalpos pobūdį turi būti pakeista. Vienas paramos srautas turėtų būti skirtas žemės ūkio modernizavimui, gamybos intensyvinimui, kitas – padidintai socialinei paramai tiems kaimo gyventojams, kurie jau negali aktyviai dalyvauti žemės ūkio gamyboje ir neturi kitų pajamų šaltinių.

SOCIALINĖ APSAUGA.

Valstybės socialinė apsauga turi garantuoti kiekvienam piliečiui būtinas lėšas išsimokslinimui, taip pat ligos, invalidumo, motinystės, nelaimingų atsitikimų, nedarbo, senatvės bei kitais atvejais.

Pasisakome už teisingesnį valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, pareigūnų darbo apmokėjimą. Skirtumą tarp mažiausių ir didžiausių atlyginimų siūlome sumažinti.

Suprantama, kad įgyvendinant šią programą, geriau tvarkantis, atgyjant ekonomikai, vis tiktai pirmaisiais metais valstybės iždas pilnės nepakankamai sparčiai ir būtinosios socialinės išmokos didės nežymiai. Tik tuomet, kai skinsime pirmuosius naujosios ekonominės politikos ir kitokio valstybės valdymo vaisius, kai šalies ūkis atsigaus ir į valstybės iždą pateks reikiamos pajamos, tik tuomet galėsime skirti pakankamą valstybinį finansavimą visiems, kam jis priklauso – švietimo sistemai, kultūros, mokslo programoms, sveikatos apsaugai, pensijoms ir pašalpoms, teisėtvarkai ir krašto apsaugai, valstybės valdymui ir administravimui. Štai kodėl Tautos Fronto rinkimų programoje didžiausias dėmesys ir daugiausia vietos skiriama ekonominei politikai. Pirmiausia išspręskime patį sunkiausią uždavinį – iš kur gauti pinigų, o kaip geriausiu būdu panaudoti lėšas – susitarsime ir nutarsime vėliau. Mūsų tikslas labai aiškus – žmonių gerovė, tautos tvirtumas, valstybės saugumas.

VALSTYBĖS VALDYMAS.

Pagaliau turi būti įgyvendinta politinė valia apginti šalies nacionalinius interesus, rūpintis Lietuvos ateitimi. Tokia valia buvo pareikšta nepriklausomybės atkūrimo metais. Visa tauta buvo pasiryžusi aukoms ir darbui, nepriklausomą valstybę laikydama būtina sąlyga savo svarbiausių lūkesčių įgyvendinimui. Deja, mūsų renkami ir keičiantys vieni kitus politiniai lyderiai mus nuvylė. Jų veikla netarnauja visuomenės daugumos labui, nestiprina valstybės, jie siekia visiems laikams įtvirtinti Lietuvos politinį nebrandumą, jiems laikinai patikėtą valstybės valdymą ir kitus svarbiausius valstybės reikalus perduodami Europos Sąjungai. Tai daroma visiškai neatsižvelgiant į daugelio Lietuvos gyventojų abejones, nepritarimą ar priešinimąsi tokiai vykdomai politikai.

Mes manome, kad Lietuvos pažanga bus galima tik tuo atveju, jei visuomenė ir valstybės valdžia dirbs išvien, jei Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė atstovaus savo tautą, įgyvendins visuomenės nuomonę ir lūkesčius.

Valstybės valdymo sistema turi būti paprasta, nebrangi, bet efektyviai, sklandžiai veikianti. Iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų reikia pareikalauti sąžiningo, profesionalaus darbo, drausmės ir atsakomybės.

TEISĖ IR TEISĖTVARKA.

Sparčiai blogėjančią kriminogeninę situaciją mūsų valstybėje vertiname kaip grėsmingą, artėjančią prie labai pavojingos ribos, už kurios gali prasidėti nebesuvaldoma anarchija ir banditų siautėjimas. Suprasdami, kad tokiai padėčiai pakeisti turi būti šalinamos nusikalstamumo socialinės priežastys, mes tvirtiname, kad nusikaltėlius būtina ir galima sutramdyti dabar pat, nedelsiant, nelaukiant, kol ši baisi liga apims visą visuomenę, o nusikaltėlių pasaulis perims valstybės valdžios kontrolę.

Todėl mes sieksime apginti Lietuvos piliečius ir valstybę nuo smurto, nuo teroro. Reikia reformuoti teisėsaugos sistemą ir išvalyti ją nuo nusikaltėlių, korumpuotų ir parsiduodančių pareigūnų. Mes siūlysime taikyti specialų bausmių atlikimo režimą nuteistiems už sunkius kriminalinius nusikaltimus, priverčiant užsidirbti jų išlaikymui, o į Baudžiamąjį kodeksą siūlysime sugrąžinti mirties bausmę už tyčinę žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Mes pasiryžę įvesti įstatymų, tvarkos ir atsakomybės diktatą, įgyvendinti tautos valią.

Tautos Frontas sieks apginti Lietuvą ir kiekvieną žmogų nuo skurdo, nuo neteisybės, nuo netvarkos.
Mes priešinsimės svetimųjų savanaudiškiems reikalavimams, prievartai ir šantažui.
Mes priešinsimės savųjų nuolankiam keliaklupsčiavimui, Lietuvos interesų nepaisymui ir išdavystei.
Mes priešinsimės tautos pažeminimui.
Pasipriešinkime kartu!