Naujoji politika Lietuvai: atsigręžk į žmogų

Lietuvos centro sąjungos 2000 – jų m. Seimo rinkimų programa

Politinis mūsų tikslas - sustabdyti šalies ūkio krizę ir skurdo didėjimą, padidinti gyventojų realias pajamas, kurti pilietinę visuomenę.

Mus veda ne pažadai, o būtinumas išspręsti akivaizdžius klausimus, todėl mūsų programa – tai ateities vizija Lietuvai ir būtinųjų darbų sąrašas!

 

Pagrindiniai uždaviniai

• politiką iš supriešinančios padaryti kuriančiąja,
• atgaivinti ekonomiką, diegti darbo vietų kūrimo programas,
• stiprinti švietimą, mokslą, sveikatos ir socialinę apsaugą, kultūrą,
• palaikyti kaimo žmones, padedant jiems prisitaikyti prie naujų sąlygų.

 

Politinė sritis

Sieksime pakeisti dabartinę kurstomąją krašto politinę atmosferą racionalia kuriančia politika. Sąžiningumas ir atsakomybė, viešumas, atskaitomybė ir nuolatinis tarimasis su socialiniais partneriais, asocijuotomis struktūromis bei nevyriausybinėmis organizacijomis yra mūsų politikos pamatas.

 

Ekonomikos sritis

Ekonomikos gaivinimo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo politika

Ekonomikos gaivinimas turi būti siejamas su nepamatuotų draudimų, varžymų nutraukimu ir su Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimu, naujų rinkų paieška, eksporto plėtros politika. Pagrindinis naujosios politikos principas ekonomikoje yra leisti ir skatinti. Priimant sprendimus, įtakojančius verslo sąlygas, būtina juos derinti su verslo asocijuotomis struktūromis. Biurokratiniai suvaržymai pradedant verslą ar išeinant iš verslo turi būti pakeisti sąlygomis, skatinančiomis užsiimti verslu ar keisti jo rūšį. Būtinas radikalus verslo sąlygų pagerinimas.

Būtina iš esmės peržiūrėti valstybės valdymo funkcijas, mažinant valdymo išlaidas ir valdininkų skaičių. Būtinas valstybės funkcijų decentralizavimas, pagrįstas aiškiu atsakomybės pasidalijimu tarp asmens, ūkio subjekto, visuomeninių institucijų, savivaldos ir valstybės. Būtina įstatymais nustatyti teisinę ir materialinę atsakomybę valstybės institucijų ir kontroliuojančių įstaigų darbuotojų, padariusių žalos tiek ūkio subjektams, tiek ir asmeniui.

Pagrindinis Centro sąjungos uždavinys – mažinti nedarbą, vykdyti aktyvią užimtumo, naujų darbo vietų kūrimo politiką. Būtinos teisinės ir ekonominės prielaidos, skatinančios darbdavius ir investuotojus kurti darbo vietas, kelti darbo sąlygų kokybę ir dirbančiųjų atlygį. Būtina liberalizuoti darbo rinką, reguliuojant minimalų mėnesinį atlyginimą regionuose pagal nedarbo lygį.

 

Finansų politika

Centro sąjunga numato vykdyti stabilią ir racionalią biudžeto išlaidų bei mokesčių politiką. Būtina palaipsniui didinti neapmokestinamą minimumą, sukuriant palankesnias sąlygas mažiau uždirbantiems. Būtinas visuotinis turto ir pajamų deklaravimas.

Būtina įdiegti lankstesnę PVM sistemą, mažesnį nei maksimalų PVM tarifą taikant šilumos tiekimui, maisto produktams, kaimo verslams, gyvenamųjų namų statybos paslaugai. Bent penkeriems metams, kaip ekonomikos skatinamąją priemonę, siūlome naudoti nulinį pelno mokesčio tarifą.

Turi būti supaprastinta apskaitos sistema, sugriežtinta mokesčių administratorių atsakomybė. Turi būti sukurta veikianti užskaitų sistema. Būtina palaipsniui suteikti daugiau tiesioginių mokestinių svertų savivaldybėms.

 

Pramonės bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtra

Būtinas inovacinis pramonės restruktūrizavimas ir prielaidų sudarymas esminiam gamybos pertvarkymui naujų technologijų pagrindu. Ypač remtina regioninė pramonės plėtra, sudarant palankias sąlygas vidaus bei užsienio investuotojams ir didinant regionų pajėgumą bei kuriant darbo vietas.

Būtina vystyti vidaus ir tarptautinę kooperaciją, bendradarbiavimą tarp pramonės ir mokslo bei studijų institucijų, skatinti vietinį gamintoją, vidaus rinkos apsaugai taikant netarifinio reguliavimo priemones bei gerinant muitinių darbą. Būtina didinti valstybės paramą eksporto plėtrai, organizuojant ir remiant lietuviškų gaminių parodas ir muges užsienyje, plečiant prekybos atstovybių veiklą.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra yra vienas iš svarbiausių naujosios politikos uždavinių. Būtina suformuoti palankią SVV plėtrai teisinę ir ekonominę aplinką, panaikinti biurokratinius barjerus, trukdančius verslo plėtrai. Būtina parengti ir įgyvendinti priemones SVV subjektų finansinėms galimybėms gerinti: sukurti mikrokreditavimo sistemą, steigti regioninius rizikos fondus. SVV subjektams būtina užtikrinti prieinamą ir savalaikę informaciją, sudaryti galimybes pasinaudoti mokymo, konsultacinėmis paslaugomis.

 

Statybų ir būsto politika

Būtina skatinti statybų verslo plėtrą, ypač būsto srityje, sukuriant ir įgyvendinant palankią būsto įsigijimo programą. Tam reikia didinti paskolų draudimo bendrovės įstatinį kapitalą, numatyti valstybės garantiją už jos sudarytas draudimo sutartis, sukurti būsto hipotekinio finansavimo sistemą. Būtina siekti, kad būsto statybos reikmėms per metus būtų skiriama nemažiau dviejų procentų biudžeto išlaidų, remti municipalinės statybos pastangas.

Mažesnį nei maksimalų pridėtinės vertės mokestį reikėtų taikyti naujos gyvenamosios statybos darbų paslaugai, renovacijai, apšiltinimui, teritorijų tvarkymui, inžinierinių tinklų tiesimo darbams.

 

Kaimo politika

Šiandien Lietuvai būtina aiški, kryptinga, moderni, paremta finansiniais ištekliais kaimo ir žemės ūkio politika. Būtina sukurti stiprių, konkurencingų ūkių tinklą, teikiantį aukštos kokybės produkciją ir kuriantį žemės ūkio darbo vietas. Būtina nustatyti valstybės agrarinio sektoriaus prioritetus, regionuotus pagal šakų produktyvumą ir ekonominį efektyvumą.

Panaudojant regioninės politikos principus, būtina kurti alternatyvaus įsidarbinimo ir alternatyvios veiklos darbo vietas. Reikia skatinti ir remti ekologinę žemdirbystę, daržininkystę bei sodininkystę, kaimo turizmą. Kaime turi būti stiprinamas sveikatos, socialinių, kultūrinių paslaugų teikimas.

Būtina užtikrinti žemės rinkos funkcionavimą, baigti žemės grąžinimo procesą, skatinti įvairių tipų kooperacijos plėtrą kaime, vystyti veislininkystę ir selekciją, remti žemės ūkio mokslą. Būtina stiprinti kaimo bendruomenes ir jų savivaldą, remtis Žemės ūkio rūmais, kitais socialiniais partneriais.

Būtina pertvarkyti valstybės paramos sistemą palaipsniui pereinant nuo subsidijų superkamai žemės ūkio produkcijai prie tiesioginių išmokų už žemę bei gyvulius, numatant aiškią išlaidų energetiniams resursams kompensavimo politiką.

 

Socialinė sritis

Naujoji politika visų pirma atsigręžia į esminius žmogaus kaip tautos ir bendruomenės nario poreikius, remdama švietimą, mokslą, sveikatos apsaugą, kultūrą, socialinę apsaugą, fizinę kultūrą ir sportą. Šios sritys turi būti finansuojamos dermėje su valstybės ir visuomenės saugumą užtikrinančiomis sritimis: krašto gynyba, viešosios tvarkos apsauga, teisingumo vykdymu.

 

Švietimo, mokslo ir kultūros politika

Centro sąjungos požiūriu, prioritetinis švietimo ir mokslo vaidmuo valstybei ir visuomenei yra gyvybiškiausias. Būtina sudaryti lygias sąlygas kaimo ir miesto moksleiviams lankyti mokyklą ir gauti tinkamą išsilavinimą, nuosekliai gerinti mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų materialinę bazę, modernizuoti ugdymo procesą ir bibliotekų tinklą, remti ir skatinti mokslo tyrimus. Lėšos turi būti susietos su moksleiviu ar studentu ir judėti su juo, šiam keičiant mokymo įstaigą.

Centro sąjunga remia mokyklų visuotinės kompiuterizacijos programą, ugdymo įstaigų renovacijos programas. Būtina išsaugoti pradinių mokyklų tinklą bei modernizuoti jų ugymo procesą, neatitraukiant vaikų nuo šeimos pernelyg ankstyvame amžiuje. Nesant galimybės išsaugoti pagrindinių dešimtmečių mokyklų tinklo, palikti aštuonmetę pagrindinę mokyklą.

Vaikų papildomo ugdymo, vasaros poilsio, narkotikų prevencijos problema turi būti sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, suvokiant, kad tai yra didžiulės svarbos socialinė bei nusikalstamumo prevencijos priemonė. Kova su narkomanija yra kiekvieno pilietinė pareiga ir pirminis valstybės uždavinys.

Valstybė privalo investuoti į intelektą, dėdama krašto ir tautos konkurencingumo pamatus. Lanksti studijų formų, tolesnio mokymosi, kvalifikacijos kėlimo sistema darytų žinias bei kompetencijos kėlimą kuo plačiau prieinamus visuomenei. Būtina gerbti akademinę laisvę, įtvirtintą universitetų autonomijose kaip svarbų visuomenės demokratijos elementą.

Kultūros politikos pagrindu Centro sąjunga laiko kultūros suvokimą, kultūros reiškinių, talentų bei įstaigų puoselėjimą, rėmimą ir propagavimą, teisinių garantijų kūrybai ir kultūros raiškai sukūrimu ir palaikymu, menininko statuso visuomenėje įtvirtinimo, mecenavimo, labdaros ir paramos kultūrai skatinimu.

Kultūros politikos esmė – kuo daugiau žmonių įtraukti į kultūrinį dalyvavimą, vartojimą ir platinimą. Turi būti remiamos bibliotekos, kultūros įstaigos, ugdoma mokyklų, ypač kaime, kultūrinė funkcija. Kultūros paveldo išsaugojimas, atstatymas ir globa įgauna prasmę orientuojant jo pritaikymą jaunosios kartos auklėjimui bei nūdienos reikmėms.

 

Sveikatos ir socialinės apsaugos politika

Vadovaujantis žmogaus teise į aukštesnę gyvenimo kokybę, sieksime formuoti socialiai ir ekonomiškai efektyvią sveikatos priežiūros sistemą, jautriai reaguojančią į žmogaus poreikius ir grindžiamą prieinamumu bei kokybe. Būtina garantuoti viešojo ir privataus sveikatos priežiūros sektorių lygiavertės konkurencijos pagrindus, skatinti savanorišką sveikatos draudimą, įmonių sveikatos fondų formavimą, siejant tai su mokesčių politika, remti pirminių sveikatos priežiūros įstaigų steigimą kaime, tobulinti šeimos gydytojų institutą, stiprinti nacionalinalinę farmacijos pramonę.

Pensijų sistema turi būti daugiapakopė, valstybei garantuojant socialinį minimumą bei, privatizavimo lėšų pagrindu, kuriant pasitikėjimą kaupiamaisiais pensijiniais fondais, jų garantijų sistemas, kuriant kartu su darbdaviais privalomojo draudimo fondus bei skatinant privačių draudimo fondų veiklą.

Socialinė parama turi būti siejama su asmens ar šeimos turto dydžiu bei pajamomis. Socialinės paslaugos turi būti decentralizuotos, priartintos kuo arčiau žmogaus, išplėtota paslaugų teikimo namuose bei kitos šiuolaikiškos sistemos, pasitelktas visuomeninis ir privatus sektorius.

 

Ateities vizija

Lietuva gali ir turi būti stipri valstybė, garantuojanti gerą ir saugų gyvenimą kiekvienam to siekiančiam. Lietuva renkasi modernios ir stiprios valstybės raidos kelią, sukurdama gerovę čia ir kartu neištirpdama globalizacijos procesuose. Lietuva turi tapti modernių technologijų ir palankaus tranzito šalimi.

 

Integracinė politika

Integracinė politika yra pasirinkta Lietuvos žmonių. Įsijungimas į ES leis pasinaudoti rinkomis, struktūrinių fondų parama bei suteiks ekonomines ir politines garantijas, taip pat ir pritraukiant užsienio investicijas. Ekonominė raida pakels krašto ir jo žmonių gerovę, sustiprins saugumą, išplės socialines garantijas. Stojimo procesai privalo vykti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, reikliai derantis dėl jautriausių Lietuvai pozicijų.

Integraciniai NATO procesai yra susiję su Lietuvos dalyvavimu kolektyvinės gynybos sistemoje. Lietuvai ypatingai svarbu derinti krašto gynybos sistemų kūrimą su švietimo ir mokslo politikos stiprinimu, įtraukiant vietinius gamintojus, paslaugų teikėjus, plėtojant savas karinės gamybos technologijas.

Patikimo, stipraus partnerio įvaizdis vienodai svarbus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Esminis užsienio ir integracinės politikos tikslas – sukurti saugumo ir ekonominio – socialinio pasirengimo prielaidas kuo didesniam investicijų augimui, krašto gerovės kėlimui.

 

Informacinių technologijų plėtros politika

Lietuvos tikslas – konkurentabili žinių, kompetencijos ir išminties visuomenė. Centro sąjunga numato vykdyti informatikos ir ryšių infrastruktūros plėtojimą, liberalizuojant telekomunikacijų paslaugų teikimo rinką, sudarant sąlygas konkurencijai, stabilizuojant paslaugų kainas. Lietuvos valstybės artimiausios ateities vizija remiasi informacijos visuomenės kūrimo, jos galimybių panaudojimo administravimo, gamybos ir paslaugų teikimo srityse projektu.

 

Pilietinė visuomenė

Atviros pilietinės visuomenės sukūrimui Lietuva turi atlikti gilią valstybės valdymo reformą. Turi būti peržiūrėtas ir sutvarkytas valstybės institucijų tinklas, atsisakoma dabartinių apskričių, keičiant jas į regioninio tipo antrąjį savivaldos lygmenį su demokratiškai išrinkta taryba ir griežtai reglamentuotomis funkcijomis. Žemės tvarkymo reikalai turi būti perduoti savivaldybėms, sustiprinti seniūnijų įgaliojimai, aptarti tiesioginiai mero rinkimai.

Gyventojų saugumą ir viešąją rimtį užtikrinančios teisėtvarkos institucijos turi gauti tinkamą finansinį palaikymą. Nusikalstamumo mažinimui valstybė turi skirti padidintą dėmesį. Kartu turi būti sustiprinta šių institucijų pareigūnų atsakomybė prieš visuomenę, kiekvieną jos narį, didinant piliečių pasitikėjimą.

Pabaigos žodis

Naujoji politika atsigręžia į žmogų, jo poreikius, jo buvimo įprasminimą. Naujoji politika privalo pakeisti Lietuvos veidą, perorientuodama visuomenės ir valstybės vystymosi kryptį kūrybiškumo, solidarumo, ekonominio pajėgumo link.