Rinkimų agitacijos pagrindai

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 42 straipsnį, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, tai yra iki 2007 m. sausio 26 d., Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašą ir partijoms burtais suteiktus rinkimų numerius. Nuo šio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 straipsnis.

1. Pradėti rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.

2. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnis.

1. Kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis.

2. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu . Ši komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašus iškėlusių partijų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai partijai skiriama ne mažiau kaip po 20 minučių radijo ir po 20 minučių televizijos laiko ir pridedama laiko proporcingai iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.

3. Konkrečią savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų komisija, suderinusi su savivaldybės radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai.

4. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka paskelbia apygardos rinkimų komisija per 20 dienų nuo šios programos pateikimo.

5. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo rinkimų programa neskelbiama po rinkimų dienos ir rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu.

6. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik rinkimų specialių sąskaitų dydis.

7. Rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją, periodinės spaudos leidiniuose žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija: rinkimų agitacijos per televiziją ir radiją - Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teikimu, rinkimų agitacijos periodinės spaudos leidiniuose - žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.

8. Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių, kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

2) ant transporto priemonių ir viešajame transporte;

3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;

4) ant skulptūrų ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.

9. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.

10. Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.

11. Vietas, kuriose gali būti įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, rinkimų apygardos teritorijoje privalo parinkti ir pateikti apygardos rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei politinei reklamai netinkamos arba netinkamai įrengtos, apygardos rinkimų komisija pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos būtų tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje visiems kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašams (partijos išdėstomos pagal sąrašų numerius) skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo apylinkės rinkimų komisijos, kurios teritorijoje yra išorinei politinei reklamai skirta vieta, pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui turi būti ne didesnis kaip A2 formato. Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos, kandidatai į savivaldybės tarybos narius ar jų įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu išorinė politinė reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.

12. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

13. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais pagrindais.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 49 straipsnis.

1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į savivaldybės tarybos narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, - likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakymas. Kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali šio įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2. Kompromituojančia kandidatą į savivaldybės tarybos narius medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui į savivaldybės tarybos narius teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato į savivaldybės tarybos narius reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas į savivaldybės tarybos narius; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą į savivaldybės tarybos narius apibūdinančių žinių; kandidatas į savivaldybės tarybos narius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

4. Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6. Kai kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato į savivaldybės tarybos narius atsakomosios nuomonės.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 50 straipsnis.

1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, - likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją, iškėlusią kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę partijai ar vienam iš partijos skyrių pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

2. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus į savivaldybės tarybos narius, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie tą partiją; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie partiją paskelbė jos pačios iškeltas kandidatas į savivaldybės tarybos narius; medžiagoje nėra jokių partiją apibūdinančių žinių; partija ar jos skyrius jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

3. Atsakomąją nuomonę partija visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą rinkimams apygardos rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

4. Jeigu kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.

5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

6. Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą iškėlusią partiją kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnis.

1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi - sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu asmuo yra kandidatas į savivaldybės tarybos narius, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.

 

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 52 straipsnis.

Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

 Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnis.

1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

2. Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

3. Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.