Kandidato į savivaldybių tarybas 2019 m. portretas

2019-02-13

Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai 2019 m. kovo 3 d. tiesioginiuose rinkimuose rinks savo savivaldybių tarybas ir merus. Vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytais terminais, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) š. m. vasario 1 d. paskelbė užregistruotus kandidatus į savivaldybės tarybos narius. Jei atsirastų menininkas, pasiryžęs savo plunksna aprašyti 2019 m. savivaldos rinkimuose dalyvaujančių kandidatuotų portretą, reikėtų pradėti eskizuoti nuo lietuvio, prieš mėnesį 48-ąjį gimtadienį atšventusio vyro, kuris turto deklaravo maždaug už 83,8 tūkst. eurų. Tikėtina, vardu Vytautas, Kęstutis arba Jonas.

Kandidato į savivaldybių tarybas 2019 m. portretas

Kandidatai ir jų sąrašų skaičiai

Rinkimuose dalyvaujančių 14 partijų pateiktuose 364 sąrašuose yra 10 293 kandidatai. Visuomeniniai rinkimų komitetai į savo 90 sąrašus įrašė 2 713 kandidatus, o partijų koalicijos į savo 14 sąrašų – 695 kandidatus.

Šiuose savivaldos rinkimuose, kaip ir prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, gausiausiai bus atstovaujama Socialdemokratų partija (LSDP), iškėlusi 2 134 kandidatus. Nuo jos nežymiai atsilieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurių 1 729 kandidatai varžysis dėl mandatų savivaldybių tarybose. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašuose – 1 643 kandidatai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) – 1 217, Darbo partijos (DP) – 1 037, partijos ,,Tvarka ir teisingumas" (PTT) – 867.

Kandidatų pasiskirstymas pagal lytį

2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose varžysis 13 732 užregistruoti kandidatai (1 417 kandidatais mažiau nei 2015 m. savivaldos rinkimuose), iš kurių vyrų yra 8,7 proc. daugiau nei moterų. Tuo tarpu dėl mero posto iš 413 kandidatų (21 kandidatais mažiau nei 2015 m. savivaldos rinkimuose) varžysis daugiau kaip trys ketvirčiai (78,10 proc.) vyrų.

Lyginant kandidatų pasiskirstymo pagal lytis šių ir praėjusių – 2015 m. savivaldybių tarybų – rinkimų duomenimis, yra ryški tendencija, kad didžiausioms partijoms atstovaujančių kandidatų sąrašuose (skaičiuojant iš 10 didžiausių partijų sąrašų) vyrų ir moterų santykio skaičiaus vidurkis yra panašus. Pirmuose 4 didžiausiuose sąrašuose (LSDP, TS-LKD, LVŽS ir LRLS) kandidatų vyrų skaičius ženkliau didesnis nei moterų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – vyrų 58,1 proc., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 57,6 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 57,1 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – 55,95 proc., Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 52,5 proc.). Likusios kandidatų skaičiumi sąrašuose lyderiaujančios partijos, pirmenybę teikia moterims (Lietuvos žaliųjų partija – 55 proc. moterų, Lietuvos centro partija – 54,6 proc.,  Darbo partija – 50,7 proc., Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 50,2 proc., partija ,,Tvarka ir teisingumas" – 50,1 proc.).

Kandidatų amžiaus vidurkis

Daugiau kaip ketvirtadalio (27,75 proc.) kandidatų amžius yra nuo 45 iki 55 metų. Jaunesnių (18–35 ir 35–45 metų) bei vyresnių (55–65 metų) amžiaus kategorijų kandidatų yra daugmaž po lygiai (atitinkamai 20,06 proc., 20,02 proc. ir 24,36 proc.). Pačioje negausiausioje (9,81 proc.) amžiaus grupėje – 65 metų ir vyresni kandidatai.

Kandidatų į savivaldybių tarybas amžiaus vidurkis rinkimų dieną – 48 metai ir 1 mėnuo. Beje, 39 kandidatai į savivaldybių tarybų narius 2019 m. kovo 3 d. švęs savo gimtadienius, 4 iš jų – jubiliejus.

Solidžiausio amžiaus kandidatus į savo sąrašus įtraukė politinė partija ,,Rusų aljansas", kurių amžiaus vidurkis – 59,6 m., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 53,1 m., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 49,7 m., Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga – 49,4 m. Tuo tarpu jauniausi kandidatai yra Lietuvos žaliųjų partijos (44,7 m.), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (46,4 m.) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (47,4 m.) kandidatų sąrašuose.

O vyriausius kandidatus kelia šie visuomeniniai rinkimų komitetai: „Titov ir teisingumas" (60,6 m.), „Gedimino miestas" (58,7 m.), „Vardan žmogaus" (55,5 m.), „Už geresnę ateitį Marijampolėje" (54,7 m.) ir „Kviečiu aš tautą" (54,2 m.).

Mažiausias kandidatų amžiaus vidurkis yra visuomeninių rinkimų komitetų „Kurk Zarasams" (31,9 m.), „Renkuosi ateitį" (35,8 m.), „Visaginas – tai mes" (36,4 m.), „Už Jaunąją Sūduvą" (36,7 m.) ir „Trakų krašto reikalas" (37,4 m.) sąrašuose.

Vyriausias kandidatas dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžysis Ukmergėje. Jis rinkimų dieną bus 90 metų ir 9 mėnesių. Tuo tarpu jauniausias kandidatas dėl mandato kovos Jonavos rajone. Jam rinkimų dieną bus vos prieš kelias savaites sukakę 18 metų. Primename, kad 2018 metais pasikeitė teisinis reglamentavimas: buvo sumažintas kandidatų į savivaldybės tarybos narius amžiaus cenzas ir pirmąjį kartą Lietuvos istorijoje dėl savivaldybės tarybos nario ir merų mandatų galės varžytis ir aštuoniolikamečiai.

Teisti kandidatai

Būsimieji kandidatai, pildydami kandidatų anketas, privalėjo nurodyti duomenis savo teistumą, o to nepadarę – pašalinti iš kandidatų sąrašų. VRK duomenimis, 2019 m. dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžysis 244 teisti kandidatai (1,8 proc.), o dėl tarybos nario mero mandato 23 iš 411 teisti kandidatai (5,6 proc.).

Iš partijų ir jų koalicijų kandidatų į klausimą dėl teistumo teigiamai atsakė 194 (1,4 proc.), iš visuomeninių rinkimų komitetų – 49 kandidatai (0,4 proc.) ir vienas save išsikėlęs kandidatas.

Daugiausia teistų kandidatų skaičių iškėlė Darbo partija (39), Lietuvos socialdemokratų partija (35), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (27), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (24), partija Tvarka ir teisingumas (19), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (17), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (11), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (10). Nė vieno tokio kandidato savo sąrašuose neturi keturios partijos: politinė partija Rusų aljansas, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

Turint omeny, kad ne visos politinės partijos kelia vienodą kandidatų ir jų sąrašų skaičių, įvertinus ir šiuos dėmesnis, situacija šiek tiek kinta: teistų kandidatų yra daugiausia kandidatų sąrašuose, kuriuos iškėlė Darbo partija (3,8 proc., t. y. 39 iš 1037 kandidatai yra teisti), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (3,3 proc., t. y. 11 iš 335 kandidatai yra teisti), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,9 proc., t. y. 17 iš 592 kandidatai yra teisti), partija ,,Tvarka ir teisingumas" (2,2 proc., t. y. 19 iš 867 kandidatai yra teisti).

Daugiausia teistų kandidatų dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžysis Širvintų rajono (11), Šilalės rajono (10), Raseinių, Ukmergės ir Varėnos rajonų savivaldybėse (po 9), Kalvarijos, Radviliškio ir Šilutės rajonų savivaldybėse (po 8). Nė vienas toks kandidatas rinkimams neregistruotas Akmenės rajono, Druskininkų, Kauno ir Tauragės rajonų savivaldybėse.

Įvertinus visose savivaldybėse keliamų kandidatų ir jų sąrašų skaičius, daugiausia teistų kandidatų dėl mandato varžysis Širvintų rajone (5,6 proc., t. y. 11 iš 196 kandidatų yra teisti) ir Kazlų Rūdoje (po 5,6 proc., t. y. 7 iš 126 kandidatų yra teisti), Kupiškio rajone (5,5 proc., t. y. 7 iš 128 kandidatų yra teisti), Skuodo rajone (4,2 proc., t. y. 5 iš 118 kandidatų yra teisti), Kalvarijoje (4,1 proc., t. y. 8 iš 193 kandidatų yra teisti).

Kandidatų išsilavinimas

Trečdalis (33,7 proc.) kandidatų savo anketose nurodė turį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 4,8 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 12,7 proc. – aukštąjį, 7,3 proc. – aukštesnįjį, po 4 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija ir tik vidurinį. Likusi dalis, net 32,8 proc., kandidatų savo išsilavinimo apskritai nenurodė.

Daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu į savo sąrašuose kelia šios politinės partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (beveik 62 proc.), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (59,8 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (58,5 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (58,4), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (52,1), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga" (48,7 proc.), partija ,,Tvarka ir teisingumas" (39,9 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (38,2 proc.), Darbo partija (37,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (38,2 proc.).

Šį mokslo cenzą turinčių mažiausiai yra tarp politinės partijos Rusų aljansas (16,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (23,3 proc.) Lietuvos centro partijos (beveik 27 proc.) ir  Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos kandidatų.

Pagal kandidatų anketose pateiktus duomenis, daugiausia kandidatų su aukštuoju išsilavinimu į savo sąrašus įrašė šie visuomeniniai rinkimų komitetai: „Gedimino miestas" (93,6 proc.), „Už Kupiškio kraštą" (93,3 proc.), „Vieningas Kaunas" (86,3 proc.), ,,Vytautas Grubliauskas ir komanda" (86 proc.).

Aukštu kandidatų aukštojo išsilavinimo procentu pasižymi ir A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius" (86,4 proc.).

Kandidatų turtinė padėtis

Kandidatai į savivaldybių tarybas privalėjo pateikti savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Susumavus kandidatų deklaracijose pateiktus duomenis apie privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius bei pinigines lėšas, galima teigti, kad turtingiausi kandidatai dėl mandatų varžysis Klaipėdos mieste (vidurkis – beveik 166 tūkst. eurų), Kauno ir Vilniaus miestuose (atitinkamai apie 149 tūkst. ir 145 tūkst. eurų), Neringoje (apie 130 tūkst. eurų), Kupiškio rajone (apie 123 tūkst. eurų), Kėdainių rajone (apie 121 tūkst. eurų) ir Palangos mieste (apie 116 tūkst. eurų).

Mažiausiai deklaruojamo turto turintys nurodė kandidatai į Visagino (apie 36 tūkst. eurų), Lazdijų rajono (per 48 tūkst. eurų), Prienų rajono ir Kalvarijos (maždaug po 51 tūkst. eurų), Ignalinos rajono ir Zarasų (apie 53 tūkst. eurų) savivaldybių tarybas.

Šioje kategorijoje tarp partijų kandidatų sąrašų pirmauja LVŽS, kurios visų iškeltų kandidatų deklaruoto turto bendra vertė – daugiau kaip 203 mln. eurų. Antrojoje vietoje – LSDP, kurios kandidatų turto bendra vertė – 157 mln. Eurų; trečiojoje vietoje – TS-LKD, kurių kandidatų bendra deklaruoto turto vertė yra beveik 153 mln. eurų. Pažymėtina, kad šios politinės partijos kelia ir daugiausiai kandidatų ir jų sąrašų visoje Lietuvoje, todėl teigti, kad šių politinių partijų keliami kandidatai yra turtingiausi – negalima.

Įvertinus vieno kandidato į savivaldybės tarybos narius deklaruoto turto vertės vidurkį partijų rikiuotė kinta: sąrašo pirmojoje vietoje atsiduria A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius" (beveik 2013 tūkst. eurų), Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga su apytikriai 180 tūkst. eurų, Rokiškio krašto koalicija „Už laisvę augti" (apie 121 tūkst. eurų).

Jei lygintumėme visų rinkimuose dalyvaujančių sąrašų (t. y. ir politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų) vieno kandidato deklaruoto turto vidurkį, dideliu skirtumu pirmąsias tris vietas užimtų visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašai: „Kartu kurkime Kupiškio kraštą" (apie 367 tūkst. eurų), „Vieningas Kaunas" (beveik 299 tūkst. eurų) ir „Vieninga Neringa" (beveik 297 tūkst. eurų).

Turtingiausių kandidatų dešimtuke – trys milijonieriai, kovosiantys dėl mandatų sostinės taryboje, du – Klaipėdos miesto, ir po vieną Alytaus, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio ir Radviliškio rajonuose.

V. Martinkonį (per 19 mln. eurų) iškėlė PTT, V. Dambrauską (virš 16 mln. eurų) ir V. Krikščiūną (apie 5,5 mln. Eurų)  – LVŽS, R. Lapinską (apie 6,7 mln. eurų) Lietuvos žaliųjų partija, J. Dumašių (per 6 mln. eurų) ir A. Kaveckį (apie 5 ml. eurų)– TS-LKD, V. Valkiūną (kone 5 mln. eurų) – Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, A. J. Zabulį (apie 4,3 ml. eurų) – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), A. Žemaitį (apie 3,7 mln. eurų) – Darbo partija ir Z. Aleksandravičių (per 3,5 mln. eurų) – visuomeninis rinkimų komitetas „Kartu kurkime Kupiškio kraštą".

Kandidatų šeiminė padėtis

Daugiau kaip pusė – 51 proc. – visų kandidatų yra susituokę, sudarę partnerystės sutartį arba gyvena su partneriu (-e). Nevedusių (netekėjusių) yra apie 8 proc., našlių – per 3 proc. Apie 7 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o apie trečdalį (30 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.

Kandidatų tautybės

Kadangi vietos savivaldos rinkimuose turi teisę kandidatuoti vietos gyventojai, savivaldos rinkimuose dėl tarybos nario mandato varžysis 25 tautybių atstovai. Didžioji dauguma (73,73 proc.) kandidatų į savivaldybės tarybas yra lietuviai. Lenkai sudaro 2,43 proc., rusai – 1,40 proc., baltarusiai ir ukrainiečiai – kiek daugiau kaip 0,15 proc. visų savivaldos rinkimams registruotų kandidatų.

2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose varžysis apie 50 kitų tautybių atstovų: po keletą armėnų, vokiečių, latvių, totorių, žydų, graikų, prancūzų, uzbekų, po vieną anglą, azerbaidžanietį, čilietį, estą, etiopietį, gruziną, ispaną, italą, kazachstanietį, kolumbietį, komės, slovakijos, talyšo ir vietnamo tautybes nurodžiusį kandidatą. Daugiau kaip 5,6 tūkst. kandidatų (41 proc.) anketose savo tautybės nenurodė.

Populiariausi kandidatų vardai ir pavardės

Nors Kazlauskas, Stankevičius, Petrauskas, Jankauskas, Žukauskas – pačios populiariausios pavardės Lietuvoje, o savivaldos rinkimuose kandidatų tokia pavarde daug, tačiau pagal skaičių jų rikiuotė – kiek kitokia. Kandidatų sąrašuose yra 27 Kazlauskai, 25 Žukauskai, po 22 Adomaičius ir Stankevičius, po 21 Balčiūną ir Jankauską, 20 Vasiliauskų.

Tarp kandidačių moterų daugiausia Kazlauskienių (18), Urbonienių (15), Vasiliauskienių (14), Stankevičienių (13), Navickienių, Paulauskienių (po 12).

Rinkimams registruoti 246 kandidatai, vardu Vytautas, 180 – Kęstutis, 169 – Jonas. Taip pat daug yra Saulių (141), Darių (139), Antanų (138), Tomų (135), Mindaugų (133) ir Arūnų (126).

Savivaldybių tarybų nario mandato sieks 171 Daivos, 127 Linos, 115 Jurgitos, po 114 Irenų ir Rasų, po 104 Jūrates ir Ritas, 102 Jolantos.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 m. kovo 3 d. 60-tyje savivaldybių. Rinkėjai turės išrinkti 1 502 tarybos narius, įskaitant 60 merų. Kai kuriose savivaldybėse renkant merus neabejotinai prireiks papildomo balsavimo, kuris numatytas 2019 m. kovo 17 d. Kas kovo mėnesį perims savivaldybių valdymą – rinkėjų rankose.

 

Kontaktams:
Tel.: (8 5) 239 6982
El. p.: komunikacija@vrk.lt