Skelbiami preliminarūs 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai

2019-03-04

2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 461 056 rinkėjai. Tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavo 1 178 761 rinkėjai (47,90%), o kitų tarybos narių rinkimuose – 1 178 859 (47,90%). Aktyviausiai savo aktyviąją rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,1 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,9 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai.

Skelbiami preliminarūs 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai

Rinkėjai vietos savivaldos rinkimuose buvo šiek tiek aktyvesni nei 2015 ir 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose: 2015 m. rinkėjų aktyvumas buvo 47,17 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 203 561 rinkėjas), o 2011 m. – 44,08 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 162 599 rinkėjai).

Iš anksto balsavo 6,25 proc. (153 614) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų, iš anksto savivaldybėse balsavo 68 098 rinkėjai, specialiuose punktuose – 12 088, o namuose – 73 428. 2015 metais iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 5,97 proc. (balsavo 152 021 rinkėjas), iš kurių 56 392 balsavo iš anksto savivaldybėse, 12 305 – specialiuose punktuose, 83 324 – namuose. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas siekė 5,02 proc. (132 168 rinkėjų), iš kurių 35 053 rinkėjai balsavo iš anksto savivaldybėse, 12 459 – specialiuose punktuose, o 84 656 – namuose.

VĮ ,,Registrų centras" duomenimis, 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose negalėjo balsuoti 4 279 asmenys, kurie pripažinti neveiksniais rinkimų teises ribojančiose srityse.

2019 metais pirmą kartą visuotiniuose rinkimuose buvo taikomas 2015 m. rudenį priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimas, nustatantis naują nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką. Pagal šią nuostatą, nuolatiniais savivaldybių gyventojais laikomi asmenys, kurie likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos (t. y. iki 2018 m. gruodžio 3 d.) savo gyvenamąją vietą deklaravo konkrečios savivaldybės teritorijoje. Atitinkamai rinkėjai, turėjo teisę balsuoti tik toje savivaldybėje, kurioje jie buvo deklaravę gyvenamąją vietą iki 2018 m. gruodžio 3 d.

Rinkimų dieną rinkėjai galėjo pasinaudoti teise balsuoti bet kurioje savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės rinkimų apylinkėje. Šia teise rinkimuose pasinaudojo 19 454 rinkėjai.

Dėl vykstančių demografinių pokyčių šalyje yra stebimos ne tik rinkėjų skaičiaus mažėjimo tendencijos, bet ir renkamų savivaldybės tarybos narių. Vakar Lietuvos Respublikos gyventojai rinko 1 502 savivaldybių tarybų narius, kai tuo tarpu 2015 m. – 1 524 savivaldybių tarybų narius, o 2011 m. – 1 526 narius.

Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415 kandidatų sąrašų, partijų koalicijos – 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 87. Tuo tarpu 2015 m. dėl mandatų varžėsi šiek tiek daugiau kandidatų: buvo iškelti 478 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 364 kandidatų sąrašus, partijų koalicijos – 9, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 54.

Lietuvos Respublikos gyventojai antrąjį kartą tiesioginiuose rinkimuose rinko savivaldybių tarybų narius merus. Dėl mandatų varžėsi 410 kandidatų. Tuo tarpu 2015 m. – 434 kandidatai.

Šiuose rinkimuose 52 kandidatai į savivaldybės tarybos narius savo kandidato anketose nurodė, kad yra kitos valstybės piliečiai. Rinkimuose dalyvavo Rusijos piliečiai – 22, Ukrainos piliečiai – 8, Baltarusijos piliečiai – 7. Taip pat savo kandidatūras kėlė po du Etiopijos, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos ir Prancūzijos piliečius; po vieną Armėnijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Urugvajaus, Venesuelos ir Vokietijos pilietį.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant mero rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Atsižvelgiant į tai, preliminariais rinkimų rezultatų duomenimis, išrinkus savivaldybių merus pirmąjį kartą balsuojant, antrojo balsavimo rato nereikės šiose savivaldybėse: Akmenės rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Neringos, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Rietavo, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono savivaldybėse.

Išankstiniais duomenimis, vakar savivaldybės tarybos nariu-meru buvo išrinktas ir vienas šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas einantis asmuo. Primename, kad rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, jog atsisakius Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, mandato, turi būti organizuojami nauji Seimo nario rinkimai.

Jeigu pirmą kartą balsuojant tiesioginiuose mero rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos turi būti rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiausiai balsų. Preliminariais duomenimis, pakartotinis balsavimas turėtų vykti 2019 m. kovo 17 d. 41 savivaldybėje.

Su preliminariais rinkimų rezultatai galima susipažinti čia.

2019 m. kovo 3 d. balsavimo rezultatų suvestinė.

 

Kontaktams:
Tel.: (8 5) 239 6982
El. p.: komunikacija@vrk.lt