Skelbiami preliminarūs 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatai

2019-05-27

Gegužės 27 d. 8 val. duomenimis, 2019 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidentų rinkimų pakartotiniame balsavime turėjo teisę balsuoti 2 491 021, dalyvavo – 1 331 245 rinkėjai (53,44 proc.), rinkimuose į Europos Parlamentą turėjo teisę balsuoti 2 490 514 rinkėjų, rinkimuose dalyvavo – 1 322 036 rinkėjai (53,08 proc.).

Skelbiami preliminarūs 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatai

Kaip ir pirmajame balsavime, vykusiame gegužės 12 d., taip ir pakartotiniame balsavime, aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 56,66 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 49,46 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo 65–74 m. amžiaus rinkėjai bei rinkėjai nuo 75 m. 

Rinkėjai 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimuose buvo aktyvesni nei gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų pirmajame balsavime rinkėjų aktyvumas buvo 57,37 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 426 694 rinkėjai), o pakartotiniame balsavime 53,44 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 331 245 rinkėjai).

Praėjusią savaitę iš anksto balsavo 10,74 proc. (260 729) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų, iš anksto savivaldybėse balsavo 165 848 rinkėjai, specialiuose punktuose – 14 009, namuose – 80 872. Pirmajame balsavime iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 10,75 proc., balsavo 260 529 į rinkėjų sąrašus įrašyti rinkėjai, iš kurių 166 948 balsavo iš anksto savivaldybėse, 13 767 – specialiuose punktuose, 79 814 – namuose.

VĮ ,,Registrų centras" duomenimis, Respublikos Prezidentų rinkimų pakartotiniame balsavime ir rinkimuose į Europos Parlamentą negalėjo balsuoti 3 886 asmenys, kurie pripažinti neveiksniais rinkimų teises ribojančiose srityse.

Rinkimų dieną rinkėjai galėjo pasinaudoti teise balsuoti bet kurioje Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkėje. Šia teise pasinaudojo 86 846 rinkėjai. Taip pat rinkėjai, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienį ir rinkimų dieną pageidavo balsuoti Lietuvos Respublikoje, užpildę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą (F5 forma) galėjo pasinaudoti balsavimo teise. Šia teise pasinaudojo 912 rinkėjų.

Preliminariais duomenimis, Gitanas Nausėda surinko 65,86 proc. balsų (nuo dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičiaus), o Ingrida Šimonytė – 32,86 proc. rinkėjų balsų. Laikytina, kad daugiausiai rinkėjų balsų gavo Gitanas Nausėda.

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas nustato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris per antrąjį balsavimą surinko daugiausiai balsų.

Gegužės 26 d. kartu su Respublikos Prezidento rinkimais vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Turimais preliminariais duomenimis, rinkimuose į Europos Parlamentą 11 mandatų iškovojo šie kandidatai: Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija), Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Aušra Maldeikienė (visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys"), Raimondas Šarūnas Marčiulionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija), Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Valdemar Tomaševski („Valdemaro Tomaševskio blokas" – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija), Viktor Uspaskich (Darbo partija).

Naujai išrinkti Europos Parlamento nariai, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Bronis Ropė, Valdemar Tomaševski ir Viktor Uspaskich, buvo perrinkti dar vienai kadencijai Europos Parlamente. Europos Parlamento nariais išrinkti ir dabartiniai Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas ir Aušra Maldeikienė. Prieš pradėdami eiti pareigas, jie turės atsisakyti nesuderinamų pareigų – Seimo nario mandatų. Jiems išvykus dirbti į Europos Parlamentą, Seime juos pakeistų kiti politikai. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas į Seimą yra išrinkti daugiamandatėje rinkimų apygardoje, todėl juos Seime turėtų pakeisti sekantys sąrašo eilėje esantys kandidatai. O tuo tarpu Aušra Maldeikienė yra išrinkta Vilniuje, Žirmūnų apygardoje, todėl komisija spręs ar čia turėtų būti organizuojami nauji rinkimai į Seimą.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato, kad partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą. Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį reitingą. Jeigu rinkimų komitetas, partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų rinkiminis reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

VRK, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, galutinius rinkimų rezultatus turi patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Galutiniai rezultatai bus skelbiami VRK interneto svetainėje.

Su preliminariais Respublikos Prezidento rinkimų rezultatais susipažinti galima čia.

Su rinkimų į Europos Parlamentą rezultatais galima susipažinti čia.

 

Kontaktams:
Tel.: (8 5) 239 6982
El. p.: komunikacija@vrk.lt