Prieš 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus reikės perbraižyti rinkimų apygardų ribų žemėlapį

2019-04-18

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parengė rinkėjų skaičiaus rinkimų apygardose nuokrypio žemėlapį.

Prieš 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus reikės perbraižyti rinkimų apygardų ribų žemėlapį

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Be to, Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.

Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Seimo rinkimų įstatymas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustatyti ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2018 m. gruodžio mėnesio duomenis, VRK parengė rinkėjų skaičiaus rinkimų apygardose nuokrypio nuo vidurkio žemėlapį.

Atlikti skaičiavimai byloja, kad 2018 m. gruodį vidutiniškai vienoje rinkimų apygardoje gyveno 34 732 rinkėjai, tuo tarpu prieš 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus – 35 373 rinkėjai.

VRK turimais duomenimis, didžiausias teigiamas nuokrypis yra šiose rinkimų apygardose: Raudondvario rinkimų apygarda, kurioje gyvena 40 488 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi  16,57 %), Antakalnio rinkimų apygarda - gyvena 39 285 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi 13,11 %) ir Gargždų – 38 984 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi  12,24 %). Tuo tarpu didžiausias neigiamas nuokrypis yra šiose rinkimų apygardose: Prienų-Birštono rinkimų apygardoje gyvena 30 748 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi  -11,47 %), Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje gyvena 30 903 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi -11,02 %) ir Sėlos rinkimų apygardoje gyvena 31 082 rinkėjai (nuo šalies vidurkio šis rinkėjų skaičius skiriasi -10,51 %).

Kadangi gyventojų skaičiaus pokyčio tendencijos, tikėtina, kad išliks panašios ir ateityje, t. y. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius augs, o  regionuose – mažės, todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami ir ateityje.

Turint omeny, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, turės būti peržiūrimos rinkimų apygardų ribos ir prieš 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad artimiausi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai preliminariai vyks 2020 m. spalio 11 d.

 

Kontaktams:
Tel.: (8 5) 239 6982
El. p.: komunikacija@vrk.lt