VRK atstovės stebės vietos savivaldos rinkimus Kroatijoje

2015-05-29

Kroatijos centrinės rinkimų komisijos kvietimu, stebėti savivaldybių tarybų ir jų vadovų (merų, prefektų, jų pavaduotojų ir kt.) rinkimų išvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Rinkimų organizavimo ir Finansų skyrių vedėjos Reda Daniškevičiūtė ir Danguolė Jakštienė.

VRK atstovės stebės vietos savivaldos rinkimus Kroatijoje

Savivaldos rinkimai šioje Balkanų šalyje vyks sekmadienį, gegužės 31-ąją, Kroatija suskirstyta į 20 sričių, tokį pat statusą turi ir respublikos sostinė Zagrebas. Šalyje yra 127 miestai ir 428 savivaldybės, tad sekmadienį bus renkama daugiau kaip 570 tarybų bei jų vadovų. VRK atstovės stebės rinkimus Zagrebe.

Šiemet Lietuvos savivaldos rinkimus stebėjo, be kitų valstybių, ir du Kroatijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) atstovai.

2014-aisiais beveik metus VRK kartu su STT bei Centrine projektų valdymo agentūra vykdė Europos Sąjungos Dvynių projektą „Politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo priežiūros sistemos stiprinimas Kroatijoje". Pernai rugpjūtį Lietuvoje lankėsi Kroatijos CRK ir valstybinės informacinių technologijų įmonės „APIS-IT" atstovai. Svečiai domėjosi mūsų šalies rinkimų sistema, rinkimų proceso kompiuterizavimu bei politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės sistema.

Kroatija ir jos kaimynė Slovėnija nepriklausomomis nuo komunistinės Jugoslavijos paskelbė 1991 metų birželio 25 dieną – prasidėjo šios daugiatautės Balkanų valstybės griūtis, lydima karų virtinės.

Kroatija pripažino Lietuvą de jure 1991 m. rugpjūčio 3 d., o diplomatinius santykius valstybės užmezgė 1992 m. kovo 18 d.

2013 m. liepos 1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąją Europos Sąjungos šalimi nare – antroji buvusios Jugoslavijos respublika, po Slovėnijos.

Išsidėsčiusi Vidurio Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija, Kroatija turi itin ilgą Adrijos jūros kranto liniją, dėkingą klimatą, apie trečdalį teritorijos dengiančius miškus (Lietuvoje – apie ketvirtadalis). Pagal plotą (apie 56,5 tūkst. kv. km) Kroatija pasaulyje užima 123 vietą, pagal gyventojų skaičių (apie 4,5 mln., 2011 m. surašymo duomenimis) – 116-ąją.

Didžioji gyventojų dalis (apie 90 proc.) – kroatai. Serbai sudaro 4,4 proc., bosniai, vengrai, slovėnai, čekai, albanai ir romai (čigonai) – 5, 2 proc. Daugiau kaip 96 proc. šalies gyventojų kalba kroatų kalba, turinčia valstybinės kalbos statusą ne tiktai Kroatijoje, bet ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. (Tai pietų slavų kalba, nedaug kuo besiskiriančia nuo serbų kalbos, pagrindinis skirtumas – naudojami lotyniški rašmenys, o ne kirilica.)

Alinančiame kare su Jugoslavijoje dominavusia Serbija iškovota ir apginta nepriklausomybė ir stojimo į ES sąlygos lėmė savivaldos įstatymų Kroatijoje ypatumus. Tautinės mažumos savivaldybių tarybose turi įstatymu garantuotas kvotas, o jiems atstovaujančius tarybos narius renka atitinkamos tautybės rinkėjai.

Elizos Kurcevič nuotraukoje – Zagrebo panorama.