VRK atstovai stebės parlamento rinkimus Kirgizijoje

2015-10-01

Kirgizijos Respublikos centrinės rinkimų ir referendumų komisijos kvietimu, stebėti šioje Vidurinės Azijos valstybėje spalio 4 dieną vyksiančių Aukščiausiosios Tarybos (Jogorku Kengesh) rinkimų išvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė.

VRK atstovai stebės parlamento rinkimus Kirgizijoje

Kirgizijos Aukščiausioji Taryba (AT) – vienerių rūmų parlamentas, kurio 120 narių renkami kas penkeri metai. Nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d., kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, iki 2007-ųjų spalio Kirgizijos Aukščiausiąją Tarybą sudarė Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Myizam Chygaruu Jyiyny, aukštesnieji rūmai), turintis 60 narių, ir 45 narių Liaudies atstovų susirinkimas (El Okuldor Jyiyny, žemesnieji rūmai). Prieš aštuonerius metus, pakeitus šalies Konstituciją, parlamentas tapo vienerių rūmų, o narių skaičius buvo sumažintas iki 90. Tiesa, 2010 m. tuometinis prezidentas K. Bakijevas parlamentarų skaičių vėl pakeitė, padidindamas iki 120.

Rinkimų sistema – proporcinė. Pagal Kirgizijos įstatymus, nė viena politinė partija parlamente negali gauti daugiau kaip 65 vietų. 30 proc. mandatų yra rezervuojama moterims, etninėms mažumoms ir neįgaliųjų atstovams. Apie 5,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra apie 2,4 mln. registruotų rinkėjų. 2010 m. parlamento rinkimuose iš 2,75 mln. rinkėjų dalyvavo apie 1,68 mln. (61 proc.).

Kirgiziją politologai vadina viena dinamiškiausių regiono valstybių, kuri dažniausiai asocijuojasi su priešlaikiniais rinkimais ir realios politinės galios neturinčiais (rubber-stamp) parlamentais. Ir vis dar politikoje griebiamasi smurto.

Kirgizijos „tulpių revoliucija" 2005 m. nušlavė autoritarinį prezidento A. Akajevo režimą. Akstiną šiems įvykiams davė vasarį vykusių parlamento rinkimų rezultatai, kurie neabejotinai buvo suklastoti. Rinkimus stebėję Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Už demokratiją ir pilietinę visuomenę" atstovai kritikavo kandidatų išregistravimą, nepriklausomos žiniasklaidos apribojimus, balsų pirkimus prieš rinkimus bei rinkimų metu.

Biškeke prasidėjus demonstrantų susirėmimams su policija, prezidentas A. Akajevas su šeima pabėgo į Kazachstaną, vėliau – į Maskvą. Jam atsistatydinus prezidentu tapo K. Bakijevas, kuris 2009-ųjų liepą, surinkęs 89,7 proc. balsų, buvo perrinktas antrajai kadencijai. Tačiau per smurtinius gatvės protestus į valdžią iškilęs K. Bakijevas tokiu būdu buvo ir nuverstas 2010-ųjų balandį, protestuotojams šturmavus šalies prezidentūrą. K. Bakijevas pabėgo į kaimyninį Kazachstaną, o liepos 3 d. prezidente buvo prisaikdinta R. Otunbajeva. Neeilinius prezidento rinkimus 2011 m. spalio 30 d. laimėjo (62,5 proc.) A. Atambajevas, šaliai vadovaujantis iki šiol.

Prieš porą mėnesių net 34 Kirgizijos politinės partijos buvo paskelbusios, jog dalyvaus parlamento rinkimuose. Tačiau vėliau Centrinė rinkimų komisija (CRK) pranešė, jog į kovą dėl mandatų stos tiktai 14 – kitos partijos neatitiko reikalavimų, įskaitant tai, kad nesumokėjo nustatyto 77 tūkst. JAV dolerių dydžio užstato. Nors pagal įstatymus rinkiminė kampanija galėjo prasidėti tiktai prieš mėnesį, rugsėjo 4-ąją, tačiau tai netrukdė aktyvioms diskusijoms ir debatams viešojoje erdvėje.

Kirgizijos žiniasklaidoje prognozuojama, kad parlamento rinkimus laimės šešios politinės partijos. Politologų nuomone, šioje šalyje niekuomet nebuvo laisvų rinkimų, kurių neįtakotų valdžioje esantieji, nedarytų spaudimo, neklastotų rezultatų.

Šiuose rinkimuose aiškių favoritų nėra. Vietos analitikai prognozuoja, kad daugiausia vietų parlamente laimės prezidento A. Atambajevo Socialinės demokratijos partija. Tikimasi, kad gerai pasirodys ir Bir Bol bei Ata-Meken („Tėvynė", socialistai) partijos.

Pranešama, kad į parlamentą kandidatuoja apie 2 tūkst. asmenų. Iš jų 234 buvo kaltinami dėl įvairių nusikaltimų, keletas – pasiųsti į kalėjimą, o trys pabėgo iš šalies. CRK vadovas T. Abdraimovas sakė, kad kiekviena partija savo sąrašuose turi „nuo 10 iki 25 kandidatų, anksčiau teistų už nusikaltimus".

CRK atstovai teigia, jog iš maždaug 5,6 mln. šalies gyventojų daugiau kaip 2,4 mln. yra laikinai išvykę į užsienį. Rinkimų dieną balsuoti Kirgizijoje galima bus beveik 2,4 tūkst. vietų, o 26-iose užsienio valstybėse, kuriose gyvena kirgizai, bus atidarytos 36 balsavimo apylinkės.

Pranešama, kad parlamento rinkimus nušvies 204 televizijos ir radijo stočių, leidinių bei kitokių žiniasklaidos priemonių atstovai, kurie yra oficialiai akredituoti Kirgizijoje.

Stebėti Kirgizijos parlamento rinkimų ESBO rugpjūčio pabaigoje atsiuntė penkiolikos ekspertų iš vienuolikos šalių bei 22 stebėtojų misiją, vadovaujamą ambasadoriaus Boriso Frlec (Slovėnija). Artėjant rinkimams, šią misiją sustiprino dar 350 stebėtojų.

Pagal gyventojų skaičių (apie 5,6 mln., 2015-05-27) Kirgizija užima 110-ą vietą pasaulyje, pagal teritoriją (beveik 200 tūkst. kv. km) Kirgizijai tenka 86-oji vieta – mažesnė už Baltarusiją, tačiau didesnė už Siriją ir Urugvajų.

Pagrindinės eksporto prekės – medvilnė, vilna, mėsa, tabakas, auksas, gyvsidabris, uranas, elektros energija. Apie 40 proc. gyventojų yra žemiau skurdo ribos.

Pagal demokratijos indeksą (4,31) ši valstybė yra 106-oje vietoje pasaulyje, pagal korupcijos lygio (2) – 164-oje, pagal spaudos laisvės (73) – 159-oje, pagal verslo vystymosi sąlygas – 44-oje vietoje.