Teismas patvirtino, kad rinkimų užstatas alytiškiams negrąžintas teisėtai

2015-11-18

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vakar atmetė trijų partijos „Tvarka ir teisingumas" (PTT) kandidatų, kurie šiemet kovo 1 d. nesėkmingai mėgino patekti į Alytaus miesto tarybą, skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Teismas patvirtino, kad rinkimų užstatas alytiškiams negrąžintas teisėtai

Pareiškėjas teismo prašė panaikinti atsakovo VRK 2015-07-09 sprendimo Nr. Sp-257 dalį, kurioje nuspręsta negrąžinti rinkimų užstatų, sumokėtų už Artūrą Galakvoščių, Joną Česonį ir Valdą Račkauską, ir įpareigoti VRK užstatus grąžinti juos sumokėjusiam A. Galakvoščiui. Teismo taip pat buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (STRĮ) 39 str. atitikties Konstitucijai.

A. Galakvoščiui, praėjusį pavasarį pretendavusiam tapti Alytaus miesto meru, ir jo bendražygiams J. Česoniui ir V. Račkauskui, siekusiems tapti tarybos nariais, rinkimai buvo nesėkmingi. Kadangi visi trys kandidatai tuo metu ėjo pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis, privalėjo sumokėti dvigubo dydžio rinkimų užstatus – maždaug po 1 365 eurus. Tačiau PTT kandidatų sąrašas surinko 2,93 proc., o kandidatas į miesto merus – 1,43 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Būtent šie skaičiai ir tapo priežastimi, dėl kurios užstatų jiems VRK negrąžino: viena iš įstatymo numatytų sąlygų – rinkimuose surinkti ne mažiau kaip 3 proc. balsų.

A. Galakvoščius su skundu „Dėl diskriminacinių sąlygų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose ir jiems pasibaigus taikymo" kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Šį skundą išnagrinėjusi ir jokių diskriminavimo apraiškų neaptikusi, tarnyba jį atmetė.

Remdamasis rašytiniais bylos įrodymais VAAT nustatė, kad A. Galakvoščius, J. Česonis ir V. Račkauskas, kuriuos PTT buvo iškėlusi į Alytaus miesto tarybą, ėjo nesuderinamas pareigas, todėl pagal STRĮ 39 str. 3 d. turėjo sumokėti ir sumokėjo dvigubo dydžio rinkimų užstatus. Nei partijos kandidatas į merus, nei jų sąrašas nesurinko 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Ginčo dėl to administracinėje byloje nekilo. VRK nusprendė negrąžinti trijų sumokėtų dvigubo dydžio užstatų – iš viso 4 094 eurų.

Pareiškėjas A. Galakvoščius teigia, kad STRĮ 39 str. 3 d. keitimo metu jau buvo prasidėjęs pareiškinių dokumentų teikimas, todėl įstatymo nuostatos pokytis prasidėjusiems rinkimams neturėjo būti taikomas.

Tačiau STRĮ 39 str. 3 d. nurodytas papildomas rinkimų užstatas buvo nustatytas 2014-06-26 įstatymu Nr. XII-966, kuris įsigaliojo nuo tų metų liepos 12 d. O 2014-12-04 įstatymu Nr. XII-1385 (toliau – įstatymo Nr. XII-1385 ) įsigaliojusiu nuo gruodžio 16 d., tiktai buvo nustatyta papildomo rinkimų užstato grąžinimo tvarka. Pastarasis įstatymas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo pakeitimu siekiama teisinį reglamentavimą padaryti aiškesnį, įsigaliojo nuo paskelbimo dienos.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad pareiškėjo veiksmai, kita bylos medžiaga rodo, kad 2015 m. savivaldos rinkimai buvo vykdomi atsižvelgiant į įstatymu Nr. XII-1385 padarytus STRĮ 39 str. pakeitimus. Pareiškėjas pats sumokėjo padidintą užstatą ir jo teisėtumo klausimo nekėlė. Pareiškėjas A. Galakvoščius neatitinka STRĮ 39 str. 5 d. 3 p. reikalavimų; ši teisės norma galiojo iki įstatymo Nr. XII-1385 įsigaliojimo ir iki savivaldos rinkimų pradžios. Minėtasis įstatymas negali būti laikomas bloginančiu pareiškėjo padėtį šioje byloje tuo aspektu, kad trukdo atgauti sumokėtą rinkimų užstatą. STRĮ 39 str. 3 d. buvo tik patikslinta rinkimų užstato grąžinimo asmenims, kurie eina pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis, tvarka. O byloje aktuali sąlyga dėl užstato negrąžinimo nesurinkus 3 proc. balsų, numatyta ir ankstesnėse įstatymo redakcijose.

„Taikydamas STRĮ 39 str. 3 ir 5 dalių nuostatas, atsakovas pagrįstai negrąžino už A. Galakvoščių, J. Česonį ir V. Račkauską sumokėtų rinkimų užstatų", – reziumuoja VAAT.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo, kaip to prašė pareiškėjas, kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kuris 2012-03-29 nutarimu jau buvo konstatavęs, kad rinkimų užstato nustatymas atitinka Konstituciją. Iš esmės pareiškėjas ginčija ne šio užstato mechanizmą, o jo grąžinimo tvarką. VAAT vertinimu, pareiškėjo argumentai, neva jis diskriminuojamas dėl socialinės padėties, yra nepagrįsti, nes didesnis užstatas šiai asmenų kategorijai nustatytas dėl skirtingos padėties lyginant su kitas pareigas užimančiais asmenimis. „Gana dažna padėtis, kai nesuderinamas pareigas einantis asmuo kandidatuoja rinkimuose, tačiau išrinktas atsisako tarybos nario, o ne savo pareigų. Tokiu būdu klaidinami rinkėjai, kuriems trukdoma tinkamai pasinaudoti rinkimų teise. Dėl to laikoma, kad papildomo užstato nustatymas teisės aktuose yra pagrįstas", – rašoma VAAT sprendime.

Užstato grąžinimo reguliavimas yra susijęs su užstato paskirties nustatymu. Minėtame KT nutarime teigiama, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rinkimų santykius, turi diskreciją nustatyti procedūrinius reikalavimus, tarp jų ir susijusius su rinkimų užstato dydžiais ar jų atitinkamam padidėjimui įtakos galinčiu turėti rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės reikalavimų laikymusi. VAAT vertinimu, ši diskrecija apima ir kitus su rinkimų užstato grąžinimu susijusius klausimus.

Teismo nuomone, prašoma nėra pagrindo panaikinti minėto VRK sprendimo dalį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta. Dėl šios priežasties teismas, nenustatęs pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti jo sumokėtus rinkimų užstatus, A. Galakvoščiaus skundą atmetė.

Šis VAAT sprendimas per 14 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.