Seimo rinkimų vienmandačių apygardų projektu siekiama užtikrinti balsų lygiavertiškumą

2015-09-09

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei susipažinti ir vertinti teikia perspektyvinį vienmandačių apygardų projektą, kuris turėtų būti įgyvendintas rengiant 2020 metų Seimo rinkimus. Siekiama, kad rinkėjų skaičius apygardose nuo vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus (šalies vidurkio) nesiskirtų (nebūtų didesnis arba mažesnis) daugiau kaip 10 proc.

Seimo rinkimų vienmandačių apygardų projektu siekiama užtikrinti balsų lygiavertiškumą

Iš 141 Seimo nario 71 išrenkamas vienmandatėse rinkimų apygardose. Jas formuojant turėtų būti paisoma vieno svarbiausių demokratijos principų – užtikrinti lygias rinkimų teises, kad jose išrinkti parlamentarai atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui. Tačiau dėl gyventojų natūralios kaitos ir migracijos rinkėjų skaičius apygardose labai skiriasi. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, rinkėjų skaičiumi apygardos gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse apygardose skaičiaus.

Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekse (2002 m.) nurodoma, kad normos nuokrypis neturėtų viršyti daugiau nei 10 proc. Šiuo metu tokią rekomenduojamą normą atitinka tik 29 Seimo rinkimų vienmandatės apygardos. Likusios – arba per didelės (21), arba per mažos (taip pat 21). Susidarę dideli rinkėjų skaičiaus atskirose vienmandatėse apygardose skirtumai neigiamai veikia balsų lygiavertiškumą. Ir, be abejo, prieštarauja Europos Tarybos gerajai rinkimų praktikai. Siekiant užtikrinti balsų lygiavertiškumą, vienmandačių apygardų ribos turėtų būti peržiūrėtos.

VRK užsakymu, Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformos projektus parengė VU Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Rolandas Tučas. Vienu iš jų, kuris galėtų būti įgyvendintas rengiant 2020 metų Seimo rinkimus, siekiama, kad rinkėjų skaičius apygardose nuo vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus (šalies vidurkio) nesiskirtų (nebūtų didesnis arba mažesnis) daugiau kaip 10 proc.

Šis rinkimų apygardų projektas buvo parengtas panaudojant GIS duomenų sisteminimo, erdvinės analizės ir modeliavimo technologijas. Buvo atsižvelgta į lygią rinkimų teisę užtikrinančias minėto Gerosios rinkimų praktikos kodekso normas bei dabartinės redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 9 str. 1 p. reikalavimus (rinkimų apygardų teritorinis vientisumas, jų formavimas atsižvelgiant į administracines ribas ir pan.).

Pirmiausia buvo atrinktos savivaldybės, kuriose gyvenančių rinkėjų skaičius jau dabar atitinka Gerosios rinkimų praktikos kodekso normas (nuo Lietuvos rinkimų apygardų vidurkio, 2015 m. duomenimis, skiriasi ne daugiau, kaip 10 proc.). Naujajame projekte siekta, kad šios savivaldybės nebūtų dalijamos ir taptų  rinkimų apygardomis. Tokiomis būti siūloma Jonavos, Radviliškio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Deja, ne visais atvejais tai buvo įmanoma pasiekti. Kai kurios mažesnės savivaldybės, jų neskaidant, teko sujungti po dvi – Molėtų ir Širvintų, Ignalinos ir Švenčionių, Lazdijų ir Druskininkų, Jurbarko ir Pagėgių, Šakių ir Kazlų Rūdos, Visagino ir Zarasų. Kai kurios šiuo metu padalintos savivaldybės (Joniškio, Šalčininkų) turėtų tapti vientisomis, tačiau prie jų reikėtų prijungti dalį kaimyninių savivaldybių teritorijų.

Tačiau dėl kai kurių savivaldybių per didelio ar per mažo dydžio bei geografinio kaimynystės veiksnio išlaikyti vientisumo nepavyko. Pirmiausia tokiomis tapo miestus juosiančios „žiedinės" savivaldybės (Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus rajonų), kurios iš principo nėra ir negali būti pakankamai integralios. (Perspektyvoje jas skaidant galbūt turėtų būti sukurtos naujos savivaldybės.) Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaidyta ir kiek integralesnė Klaipėdos rajono savivaldybė. Naujajame projekte suskaidytos ir iki šiol vienai Seimo rinkimų vienmandatei apygardai priklaususios Kretingos ir Pakruojo savivaldybės. Tai buvo būtina, nes jų padalijimas – optimaliausias būdas išlaikyti kitų joms kaimyninių vienmandačių apygardų vientisumą. Kaip ir iki šiol, suskaidytomis liko Elektrėnų, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių savivaldybės.

Didieji miestai, kaip ir anksčiau, padalyti į kelias ar net keliolika (Vilniaus) vienmandačių rinkimų apygardų. Vilniaus m. siūloma sukurti 13 (vietoj 10), Kauno m. – 7 (dabar 8), Klaipėdos m. (kartu su Neringos sav.) – kaip ir dabar 4 rinkimų apygardas. Šiuose miestuose visos naujosios rinkimų apygardos suformuotos tik tų miestų ribose (išimtis – Pajūrio apygarda, kuri būtų sudaryta iš dalies Klaipėdos m. prijungus Neringos savivaldybę).

Šiaulių, Panevėžio miestų, kaip ir yra, siūloma palikti po tris apygardas, tik savivaldybių ribose – po dvi. Dalis Panevėžio m. liktų Aukštaitijos rinkimų apygardos ribose, o iš buvusių Šiaulių m. Dainų (25) bei Šiaulių kaimiškosios (45) būtų suformuota Šiaulių–Kuršėnų apygarda.

Projekte yra ir daugiau įvairių pakeitimų, su kuriais galima susipažinti ČIA.

VRK tikisi, kad rinkimų apygardų projektai sudomins visuomenę, todėl laukia konkrečių pasiūlymų ir patarimų (juos galima pateikti el.p. info@vrk.lt). Tačiau sudėtinga būtų įgyvendinti tokius patarimus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža. Todėl VRK galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie išsaugotų ar sukurtų naujas apygardas, atitinkančias įstatymo reikalavimus.