Seimo nario mandato Žirmūnų apygardoje siekę kandidatai liko skolingi apie 12 tūkst. eurų

2015-04-30

12 kandidatų, kurie vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje varžėsi dėl Seimo nario mandato, savo rinkimų kampanijai išleido per 80 tūkst. Eur – 11 tūkst. Eur daugiau nei gavo pajamų.

Seimo nario mandato Žirmūnų apygardoje siekę kandidatai liko skolingi apie 12 tūkst. eurų

Daugiau kaip pusę šios sumos, apie 48 tūkst. Eur, kainavo dviejų kandidatų, pelniusių daugiausia rinkėjų simpatijų ir susigrūmusių per pakartotinį balsavimą, rinkimų kampanija.

Dalyvauti naujuose Seimo rinkimuose vienmandatėje Žirmūnų apygardoje užregistruoti trylika savarankiškų politinės kampanijos dalyvių iki balandžio 16 dienos Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitas.

Visi jie, įskaitant rinkimuose nedalyvavusią pretendentę į kandidatus Aušrą Maldeikienę, atsiskaitė laiku.

Rinkimuose dalyvavusių dvylikos kandidatų į Seimo narius gautos lėšos iš viso sudarė apie 68,8 tūkst. Eur. Daugiau kaip pusę, 59 proc., šios sumos – politinių partijų lėšos  (iš jų 13 proc. – valstybės biudžeto asignavimai), pačių kandidatų – apie 21 proc., fizinių asmenų aukos – per 20 proc.

Daugiausia iš biudžeto partijos gautų pinigų politinei kampanijai finansuoti panaudojo Socialdemokratų partijos (LSDP) bei partijos „Drąsos kelias" (PPDK) kandidatai – atitinkamai 6,2 tūkst. Eur ir 2 tūkst. Eur.

Savo kandidatus partijos lėšomis labiausiai rėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis (LRLS) – beveik 17,4 tūkst. Eur ir 6 tūkst. Eur.

Nuosavų lėšų savo politinei kampanijai daugiausia skyrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (TS-LKD)  6,2 tūkst. Eur, Šarūnas Gustainis (LRLS) apie 4,5 tūkst. Eur bei Gediminas Vagnorius (Darbo partija, DP) 3,1 tūkst. Eur.

Du kandidatai gavę nepriimtinų aukų, jas turėjo grąžinti ir grąžino aukotojams: Š. Gustainis – beveik 13,7 tūkst. Eur, išsikėlęs kandidatas Žydrūnas Plytnikas – per 1 tūkst. Eur.

Įstatymu leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio (apie 24 tūkst. Eur, patekusiems į pakartotinį balsavimą – apie 30 tūkst. Eur) neviršijo nė vienas iš kandidatų. Visų jų politinės kampanijos išlaidos sudarė per 80,1 tūkst. Eur, iš kurių beveik 95,8 proc. buvo skirta politinei reklamai.

Brangiausiai, bet apylygiai, kainavo R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Š. Gustainio, tapusių varžovais per pakartotinį balsavimą, politinė kampanija – atitinkamai 24,6 tūkst. Eur ir 23,7 tūkst. Eur.

Mažiausiai politinės kampanijos metu išleido Liaudies partijos (LLP) ir Tautininkų sąjungos (TS) kandidatai Lilijana Astra (32 Eur) ir Ričardas Garuolis (219 Eur), išsikėlęs kandidatas Ž. Plytnikas (324 Eur) bei Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovė Renata Cytacka (801 Eur).

Didžiausia išlaidų dalis buvo skirta išorinei (per 57 proc.) bei kitomis priemonėmis skleidžiamai (per 25 proc.) politinei reklamai, tuo tarpu jai platinti žiniasklaidoje – vos 13 proc. Išorinės reklamos paveikumu labiausiai pasitikėjo Š. Gustainis (apie 20 tūkst. Eur) ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (per 13 tūkst. Eur),  radijo – tiktai LSDP kandidatas Algirdas Raslanas (apie 1,4 tūkst. Eur), interneto – vienintelė V. B. Ginevičienė (apie 3,7 tūkst. Eur). Pastarieji du kandidatai taip pat tradiciškai reklamavosi spaudoje, kuriai išleido atitinkamai beveik 2,7 tūkst. Eur ir 1,5 tūkst. Eur.

Kandidatų skolos sudaro apie 12 tūkst. Eur, iš jų partijos „Tvarka ir teisingumas" (PTT) atstovės Vandos Birutės Ginevičienės – 6,2 tūkst. Eur, Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) iškelto Algio Čapliko – 4,6 tūkst. Eur.

Sprendžiant iš kandidatų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų, matyti, kad politinei reklamai išleistų pinigų suma ne visuomet nulemia rinkėjų balsavimo rezultatą.

L. Astra, kurios išlaidos sudarė 0,04 proc. visų kandidatų išlaidų, surinko 0,5 proc. (nuo galiojančių biuletenių) rinkėjų balsų, R. Garuolis – 0,27 proc. ir 1,52 proc., Ž. Plytnikas – 0,40 proc. ir 6,19 proc., R. Cytacka – 1 proc. ir 11,21 proc., A. Andruškevič – 1,6 proc. ir 0,82 proc., Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Joana Tamkevičiūtė – 2,28 proc. ir 2,79 proc., V. B. Ginevičienė – 7,76 proc. ir 3,35 proc., G. Vagnorius – 8,21 proc. ir 6,62 proc., A. Čaplikas – 8,27 proc. ir 11,23 proc., A. Raslanas – 9,87 proc. ir 10,48 proc., Š. Gustainis – 26,61 proc. ir 21,25 proc., R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – 30,70 proc. ir 24,05 proc.

Į pakartotinį balsavimą atėję rinkėjai buvo palankesni LRLS kandidatui (54,74 proc.), įveikusiam TS-LKD atstovę (45,26 proc.).

Nauji Seimo rinkimai vienmandatėje Žirmūnų apygardoje buvo surengti po to, kai čia išrinktas Vytenis Povilas Andriukaitis pernai tapo Europos Komisijos komisaru. Balsuoti šiuose rinkimuose galėjo tiktai tie sostinės rinkėjai, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravo šios rinkimų apygardos teritorijoje. Tokių būta apie 42 tūkstančiai.

Renkant naują Seimo narį kovo 1 d. dalyvavo 52,75 proc. rinkėjų, 92,38 proc. biuletenių pripažinta galiojančiais. Per pakartotinį balsavimą kovo 15 d. prie balsadėžių atėjo 47,01 proc. rinkėjų, galiojančių biuletenių – 92,77 proc.