Rinkėjų papirkimas ir jo teisinės pasekmės

2015-02-17

Kovo 1 dieną, sekmadienį, Lietuvos Respublikos piliečiai rinks 60 savivaldybių tarybų narius ir merus. Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, aktualus tampa rinkėjų papirkimo klausimas.

Rinkėjų papirkimas ir jo teisinės pasekmės

Įstatymų leidėjas teigia, kad kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti ar nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Taip konstatavo Konstitucinis Teismas, 2004 m. lapkričio 5 d. nutarime nurodydamas, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti jų valios ir jos kontroliuoti.

Ypač neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai. Pagal Konstituciją, jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu yra skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą.

Kas laikytina rinkėjų papirkimu?

Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis įtvirtintas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Numatyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai (šiuose rinkimuose – nuo 2014 m. spalio 1 d.) iki šio laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus. Draudžiama dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius-merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą. Taip pat draudžiama žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Dovanos ar kitoks atlyginimas suprantami kaip turtinė nauda. Tai gali būti ir materialios vertybės (pinigai, buities reikmenys ir pan.), ir paslaugos (koncertai, spektakliai, šokių vakarai ir pan.).

Kas nelaikytina rinkėjų papirkimu?

Įstatymų leidėjas rinkėjų materialinių ir nematerialinių poreikių tenkinimą laiko papirkimu, išskyrus tam tikras išimtis.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų, pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius-merus, simbolika, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. Šie daiktai privalo būti deklaruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) jos nustatyta tvarka ir skirti politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius-merus, propaguoti.

Mažareikšmių daiktų dalijimas

Šiemet vyksiančiais savivaldos rinkimuose, kaip ir per Respublikos Prezidento rinkimus bei rinkimus į Europos Parlamentą, yra galimybė rinkėjams dalinti ne tik įvairius lankstinukus, kalendoriukus, bet ir mažareikšmius daiktus, kurių vertė yra iki 1,45 Eur (5 Lt). Kas tai galėtų būti?

Atsakymą galima surasti VRK patvirtintame tokių daiktų deklaravimo tvarkos apraše (VRK 2014 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. Sp-246). Jame numatyta, kad mažareikšmiais laikomi daiktai, pažymėti politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, simbolika ir kurie yra deklaruoti VRK jos nustatyta tvarka ir skirti politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti.

Kaip mažareikšmiai daiktai negali būti deklaruojami alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ginklai, šaudmenys, vaistai, maisto papildai ir kiti daiktai, kurių neatlygintinas platinimas (dalijimas) draudžiamas ar ribojamas pagal kitus teisės aktus. Mažareikšmiais daiktais taip pat negali būti daiktai (žetonai ar pan.), dokumentai (talonai, kuponai, bilietai ar pan.), jų turėtojui suteikiantys kokių nors turtinių teisių, taip pat grynieji pinigai (bet kokia valiuta), vertybiniai popieriai ir loterijų bilietai.

Atkreiptinas dėmesys, kad mažareikšmiai daiktai gali būti neatlygintinai platinami išimtinai politinės reklamos skleidimo tikslais, ir numatomas daiktų neatlygintinas platinimas negali būti reklamuojamas, anonsuojamas ar kitaip iš anksto apie tai informuojama. Ši nuostata taikoma ir visuomenės informavimo priemonėms.

Kartais kartu su mažareikšmiais daiktais platinama spausdinta medžiaga – partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato programos, biografijos ar kitokio informacinio turinio lankstinukai, kalendoriai, atvirukai, lipdukai. Tokiu atveju jai taip pat taikomos visos politinės reklamos žymėjimo taisyklės – nepriklausomai nuo to, ar spausdinta medžiaga pateikiama kartu supakuota su platinamu mažareikšmiu daiktu, ar ne.

Kas daugiau ir originaliau?

Mažareikšmių daiktų deklaracijas VRK yra pateikę 11 politinių partijų ir 7 visuomeniniai rinkimų komitetai. Tarp VRK deklaruotų mažareikšmių daiktų – įvairiausi rašikliai, net su vėliavėle, magnetukai, kalendoriai-magnetukai, bloknotai, dėkliukai dokumentams, skrajutės-skirtukai, sieniniai kalendoriai, ženkliukai, pakabukai. Smaguriams vilioti skirti vafliniai saldainiai, šokoladinės euro monetos, arbatos pakeliai, arbata ir medus, grikių pakuotės. Namų šeimininkių dėmesį stengiamasi patraukti medetkų, šalavijų, kitų gėlių, pomidorų sėklomis, gerberomis, kiaušinių dažais, megztomis pirštinėmis, vyrišką rinkėjų dalį – oro gaiviklių automobilio salonui lapeliais, ledo gremžtukais, kaitrinėmis lemputėmis, atšvaitų juostelėmis.

Daugiausia mažareikšmių daiktų deklaravo Liberalų sąjūdis (pateiktos 85 deklaracijos, apie 86,8 tūkst. eurų vertės), Darbo partija (72, beveik 74 tūkst. Eur), Socialdemokratų partija (68, apie 28,2 tūkst. Eur), partija „Tvarka ir teisingumas" (14, apie 10,2 tūkst. Eur), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (16, apie 9,7 tūkst. Eur)

Mažiausiai mažareikšmių daiktų yra deklaravusi partija „Drąsos kelias" (per už 2,6 tūkst. Eur), Žemaičių partija (daugiau kaip 1,5 tūkst. Eur). Rinkimų komitetai VRK yra pateikę 13 deklaracijų, mažareikšmių daiktų vertė – kiek daugiau kaip 2 tūkst. Eur.

Ar konkreti rinkėjui skirta dovanėlė iš tikrųjų atitinka mažareikšmiam daiktui keliamus reikalavimus, kiekvienu atveju reikėtų vertinti atskirai. Jeigu rinkėjams kandidatų, politinių partijų ar rinkimų komitetų dovanoti daiktai kelia įtarimų, visada galima kreiptis į VRK ir pasitikslinti, ar jų dovanėlės atitinka mažareikšmio daikto apibrėžimą ir yra deklaruotos VRK.

Mažareikšmius daiktus draudžiama dalyti tuomet, kai įsigalioja draudimas skleisti politinę reklamą ir vykdyti rinkimų agitaciją. Artėjančių savivaldos rinkimų dovanų lietus privalo baigtis nuo vasario 28 d. 1 val. nakties iki kovo 1 d. 20 val. ir prieš pakartotinį balsavimą renkant merus – nuo kovo 14 d. 1 val. iki kovo 15 d. 20 val.

Ar rinkėjų pavėžėjimas gali būti laikomas papirkimu?

VRK, siekdama padidinti bendrą rinkėjų aktyvumą, padėti atokesnių vietovių gyventojams, ligotiems, vyresnio amžiaus asmenims atvykti į rinkimų apylinkę ir taip išreikšti savo valią, kartu su savivaldybių rinkimų komisijomis organizuoja rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes specialiais ženklais pažymėtais autobusais. Savivaldybės administracija kartu su savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijomis parenka rinkėjų pavėžėjimo į rinkimų apylinkes balsuoti maršrutus, kad parinkti maršrutai labiausiai atitiktų rinkėjų poreikius. Tokie maršrutai, grafikai ir numatomų naudoti transporto priemonių valstybiniai numeriai perduodami savivaldybės policijos komisariatui. Tad tokio pobūdžio paslauga nėra laikytina rinkimų įstatymo pažeidimu.

Tačiau visai kas kita, jeigu rinkėjus balsuoti vežti sumanytų ne savivaldybių rinkimų komisijos, o, pavyzdžiui, politinės partijos ar kiti subjektai, neužsiimantys keleivių pervežimo veikla. Tuomet tokia paslauga, atsižvelgiant į jos teikimo aplinkybes (ar paslauga nemokama, ar jos metu vykdoma rinkimų agitacija, dovanojami įvairūs kuponai ar kitokios dovanos) gali būti laikoma rinkimų įstatymo pažeidimu.

Skundų dėl rinkėjų papirkimo nagrinėjimas

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos, o vertina VRK. Savo interneto svetainėje informaciją apie nustatytą papirkimo faktą VRK paskelbia kartu su kandidato į savivaldybių tarybą ar merus, pažeidusio įsipareigojimą nepapirkti rinkėjų, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimu, atsiranda įstatymuose nurodytos pasekmių. Pavyzdžiui, kandidatas gali būti šalinamas iš kandidatų sąrašų, arba jam surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207(7) str. numatyta, kad rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų.

Parengė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja

Laura Matjošaitytė