Šių metų gegužės 17–20 d. į posėdžius Seime rinkosi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (Komisija), kuri aptarė Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.
Vienas iš komisijos posėdžiuose svarstomų klausimų, - siūlymas kartu su Seimo rinkimais 2016 m. spalio 9 d. surengti privalomą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, pakeičiant Konstitucijos 12 straipsnį.
Komisijos darbotvarkėje taip pat buvo numatytas klausimas dėl politinių partijų ir kampanijų finansavimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas Komisijai prisipažino, kad politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės klausimas VRK yra labai jautri tema, o kontrolės mechanizmas yra sudėtingas procesas. VRK stebi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimą, skelbia galutines politinės kampanijos finansavimo ataskaitas, organizuoja ataskaitų auditą ir skelbia jo išvadas, atlieka duomenų apie politinę reklamą analizę, interneto svetainėje skelbia politinių partijų pateiktus aukotojų sąrašus, metines finansines veiklos deklaracijas ir analizuoja pateiktą informaciją. Z. Vaigauskas pastebėjo, kad Latvijoje finansinė partijų kontrolė patikėta kovos su korupcija biurui, kuris atitinka mūsiškę Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Be to, GRECO atlikti Europos Tarybos valstybių partijų finansavimo vertinimai padarė poveikį teisinės ir tam tikra apimtimi institucinės sistemos šioje srityje reformavimui. Dauguma valstybių iš dalies pakeitė savo teisės aktus dėl partijų finansavimo ir sustiprino skaidrumo, tuo pačiu ir aukų, standartus.
VRK pirmininkas pasidžiaugė, kad nuo 2012 m. įsigaliojęs draudimas juridiniams asmenims remti šalies Lietuvos politines partijas kasmet sutaupo iki 362 mln. eurų. Tokius duomenis pateikė Stokholmo universiteto Tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistė Audinga Baltrūnaitė, kuri savo atliktame tyrime atskleidė, jog po 2012 m. partijų finansiniai šaltiniai iš esmės pasikeitė – iki tol beveik du trečdaliai piniginių lėšų buvo surenkama iš juridinių asmenų aukų.
Posėdžio ir diskusijų metu Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus domino pagrindiniai politinių kampanijų finansavimo reglamentavimo aspektai, politinių partijų finansavimo šaltiniai, fizinių asmenų aukos ir jų dydžiai, galimybė užsienio valstybėje gyvenantiems Lietuvos piliečiams suteikti finansinę paramą politinės kampanijos dalyviams, turto ir pajamų deklaravimo tvarkos, kurias pristatė VRK sekretoriato atstovė Lina Petronienė.
