Parašų klastotojo nenustatė

2015-05-07

Jurbarko rajono policijos pareigūnams nepavykus nustatyti, kas piliečių parašų dėl referendumo rinkimo lapuose suklastojo trijų asmenų parašus, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

Parašų klastotojo nenustatė

Jurbarko rajono policijos komisariatas informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad Marijampolės apylinkės prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas dėl referendumo dokumento suklastojimo arba tokio dokumento panaudojimo (BK 173 str. 1 d.) – sustabdytas.

Minėtą tyrimą pernai balandžio 9 d policija pradėjo tikrindama iš VRK gautus parašų rinkimo lapus dėl referendumo ir nustačiusi, kad juose esantys Vitalijos Masaitienės, Aurelijos Kurienės ir Lino Puišio parašai gali būti suklastoti.

Rašysenos tyrimą atlikęs specialistas patvirtino, kad dokumentuose dėl referendumo esantys trijų jurbarkiškių parašai – klastotė, kad pasirašyta ne jų pačių ranka.

Per vienerius metus policijos pareigūnai atliko visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojo savo galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau įtariamasis nebuvo išaiškintas. Tuo vadovaudamasis, prokuroras nutarė šį ikiteisminį tyrimą sustabdyti.

Pagal Konstituciją ir įstatymus, referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Pirmuoju atveju iniciatyvos teisė įgyvendinama, jeigu to reikalauja 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Antruoju – jeigu siūlo ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių. Abiem atvejais sprendimą dėl referendumo priima ir jo datą nustato Seimas, organizuoja VRK.

Pernai balandžio 10 d. Seimas nutarė privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo surengti 2014 m. birželio 29 d. Referendumas dėl žemės draudimo pardavimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims buvo suorganizuotas, tačiau rinkėjai buvo itin neaktyvūs. Liepos 3 d. posėdžiavusi VRK jo rezultatus patvirtino vienbalsiai, pripažinusi, kad referendumas neįvyko – jame nedalyvavo pakankama dalis, ne mažiau kaip 50 proc., rinkėjų.

Iš tuo metu į rinkėjų sąrašus įrašytų 2 mln. 538 tūkst. 430 rinkėjų savo valią referendume pareiškė 380 tūkst. 178 (14,98 proc.). Iš visų dalyvavusių siūlomoms Konstitucijos pataisoms pritarė 269 tūkst. 49 rinkėjai, prieš buvo 100 tūkst. 375 rinkėjai.

Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti žemę parduoti užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. piliečių parašų. Referendumo surengimo iniciatoriai tikino šitaip siekią išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.

Tuo tarpu šio referendumo oponentų nuomone, uždraudusi parduoti žemę užsieniečiams Lietuva pažeistų savo įsipareigojimus ir sukeltų pavojų valstybės narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Be to, balsuojant rinkėjams buvo siūloma pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.

Nustatytu terminu nesurinkus reikalingo skaičiaus rėmėjų parašų ir paskelbus referendumo datą, jis negalėjo būti surengtas kartu su Respublikos Prezidento rinkimais (2014 m. gegužės 11 d.). Vyriausybė šiam referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.