Išvyko stebėti Kazachstano prezidento rinkimų

2015-04-25

Kazachstano centrinės rinkimų komisijos kvietimu, stebėti šioje Vidurinės Azijos valstybėje balandžio 28 dieną vyksiančių prezidento rinkimų išvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Išvyko stebėti Kazachstano prezidento rinkimų

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba į Astaną komandiravo Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės narį Gediminą Jakavonį.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) stebėti prezidento rinkimų kovo pabaigoje atsiuntė misiją, kuriai vadovauja buvusi Nyderlandų parlamento narė, jo socialinių reikalų komiteto pirmininkė, Kornelija Džonker (Cornelia Jonker), turinti tarptautinę rinkimų stebėjimo patirtį (2009 m. Albanijoje, 2010 m. Kirgistane, 2012 m. Sebijoje).

Prezidentas 74 metų Nursultanas Nazarbajevas, šalį valdantis nuo 1989 m., kai tapo Kazachstano komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., po aštuonių dienų, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos.

Prezidentas visuotiniuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Šias pareigas N. Nazarbajevas eina nuo 1990 m. Kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį jam netaikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos didelės galios, jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus įstatymus.

Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, įstatymų leidžiamoji – dvejų rūmų parlamentui. Žemieji rūmai turi 77 narius, Aukštieji – 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir šešerius metus.

Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Kazachstanas priskiriamas prie autoritarinių režimų.

Prezidento rinkimai Kazachstane – pirmalaikiai. Ekspertai dabartiniam šalies lyderiui N. Nazarbajevui prognozuoja lengvą pergalę. Neabejojama, kad jis toliau valdys Kazachstaną, kaip daro beveik 26 metus. Prezidento rinkimai turėjo vykti tik kitais metais, tačiau panašiu metu numatyta rinkti ir parlamentą. Oficiali šalies pozicija: valdžia nori išvengti dvejų rinkimų naštos, todėl prezidento rinkimai paskelbti metais anksčiau. Tačiau JAV politikos analitikai teigia, jog tokiu manevru prieš pradėdamas įgyvendinti sudėtingas reformas, skirtas nusmukusiam šalies ūkiui atkurti, Kazachstano vadovas siekia atnaujinti savo įgaliojimus. Pirmalaikiais rinkimais taip pat stengiamasi atitraukti visuomenės dėmesį nuo šalį užklupusių sunkumų ir išvengti dėl to galinčių kilti neramumų. Prognozuojama, kad šiemet šalies ekonomika trauksis iki 1,5 proc. Tam turėjo įtakos kritusios naftos kainos ir rublio nuvertėjimas Rusijoje. Be to, netikėtai paskelbus pirmalaikius rinkimus, politiniams priešininkams gali pristigti laiko jiems pasiruošti. Taip nutiko 2011 metais, kai opozicinės partijos boikotavo rinkimus būtent dėl šios priežasties.

Kazachstane – apie 17,4 mln. gyventojų, rinkimų teisę turi apie 9,5 mln. šalies piliečių. Centrinė rinkimų komisija buvo sulaukusi 27 asmenų paraiškų. Norint tapti kandidatu, būtina sėkmingai išlaikyti kazachų kalbos egzaminą ir pateikti daugybę dokumentų. Skelbiama, kad daugelis pretendentų neįveikė kalbos egzamino, kiti nepateikė dokumentų, treti – juos kažkodėl atsiėmė. Likus mėnesiui iki balandžio 26-osios, rinkimų kampanijas pradėjo trys kandidatai. Jų išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto: kiekvienam suteikiama 15 min. televizijos eterio, 10 min. – radijo, šalies laikraščiuose – po du agitaciniai straipsniai. Valstybė taip pat skyrė lėšų susitikimams su rinkėjais, kelionių išlaidoms, rinkimų plakatams. 67 metų Turgunas Syzdykovas – Komunistų liaudies partijos atstovas, žadantis kovoti su vakarietiškomis vertybėmis. Savarankiškai išsikėlęs 63 metų Abelgazis Kusainovas – profsąjungos lyderis, buvęs regiono valdytojas, per rinkimų kampaniją akcentavęs aplinkosaugos problemas. Ekspertų manymu, šie kandidatai N. Nazarbajevui jokios grėsmės nekelia.

Pagal gyventojų skaičių (2009 m. kovo duomenimis, beveik 17,4 mln.) Kazachstanas užima 63 vietą pasaulyje – mažiau nei Nyderlanduose, bet daugiau nei Ekvadore, pagal plotą (per 2,72 kv. km) jam tenka 9-oji vietą – mažesnis už Argentiną, bet didesnis už Meksiką.

Pagrindinė ūkio šaka – kasyba. Išgaunama aukso, vario, cinko, švino, mangano, chromo (didžiausia pasaulyje kasykla), urano, žemės gelmėse slypi didžiuliai akmens anglių bei geležies rūdos ištekliai. Eksportuoja mineralus, geležį, plieną, naftą ir jos produktus

Pagal demokratijos indeksą (3,3) ši valstybė yra 132-oje vietoje, pagal korupcijos lygio (2,9) – 105-oje, pagal spaudos laisvės (78) – 169-oje, pagal verslo vystymosi sąlygas – 59-oje.

Nuotraukoje - prezidento rūmai Astanoje